Audinių kenkėjai

Jei namuose pastebėjote skyles minkštuose balduose, kilimuose, ar pagraužtus kailius, tai nebūtinai kandys. Gal būti, kad namuose apsigyveno kailiavabaliai. Lietuvoje aptinkama daugiau nei dvidešimt rūšių. Gamtoje kailiavabaliai aptinkami graužikų urvuose, paukščių lizduose, bičių aviliuose. Į namus dažniausiai patenka iš lauko. Tai 3-5mm dydžio, pailgi ar apvalūs, tamsios ar margos spalvos vabalai. Lervos labai ėdrios, maitinasi gyvulinės ir augalinės kilmės produktais. Suaugėliai daugiausia maitinasi tik gyvuliniais produktais: oda, kailiu, plunksnomis. Daug žalos padaro muziejų eksponatams, iškamšoms, odos, kailių, vilnos gaminiams, bibliotekose knygoms. 

Kailinė kandis (Tinea pellionella)

Išvaizda 
Suaugusi kailinė kandis yra apytikriai nuo 0,8 iki 1,5 cm. nuo vieno sparnelio galiuko iki kito ir yra truputį mažesnė už drabužinę kandį. Sparneliai ir kūnas yra nuo tamsiai geltonos iki auksinės spalvos su rudu atspalviu, priekiniai sparneliai turi tris tamsias dėmes, bet šita charakteringa savybė dažnai nusitrina.
Lervos yra maži vikšreliai (iki 0,8cm. ilgio), kurios gyvena mažame nešiojamame šilkiniame dėkle, kurį nešiojasi kol maitinasi. Lervos turi tamsias galvos kapsules ir pirmas krūtininis segmentas yra tamsiai rudas ar juodas.

Biologija
Patelės pradeda dėti kiaušinėlius ant lervoms tinkamo maisto dieną po to, kai tampa suaugusios. Lervos maitinasi apie 33-90 dienų. Tada subrendusi lerva randa apsaugotą vietą virsti lėliuke. Vabzdys virsta lėliuke šilkiniame lervos dėkle. Vystymosi laikas (nuo kiaušinėlio iki suaugusios) trunka 46-116 dienų. Suaugusios kailinės kandys gali dėti kiaušinėlius visus metus.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Kailinės kandys labiau mėgsta gyvulinės kilmės maistą, bet minta ir augalinės kilmės maistu. Tai vilnos, kilimų, plunksnų, odos, vaistų, prieskonių, kailio, iškamšų, laikomo tabako kenkėjas. Lerva išbūna dėkle visą laiką ir žūsta iš ten išimta. Lervos gali judėti dėkle ir maitintis iš abiejų galų. Suaugusios nesimaitina.
Kailinės kandys vengia šviesos, nors patinai aktyviai skraido, patelės skrenda tik trumpus atstumus.

Prevencija ir kontrolė
Pagrindinė kenkėjo kontrolės priemonė yra rasti infekuotas vietas. Ieškoti kenkėjų reiktų kilimų kraštuose, prie grindjuosčių ir kitose vietose, kur susikaupia naminių gyvūnėlių plaukai.
Kaip ir su kitomis kandimis, geriausia kontrolė yra prevencija. Kruopštus kilimų ir baldų siurbimas panaikina pūkelius, gyvūnų plaukus, taip pat ir dalį lervų. Drabužiai turi būti laikomi sandariai supakuoti. Prieskoniai, tabakas ir vaistai turi būti laikomi sandariuose induose.
Jau užkrėsti kilimai ir baldai turi būti kruopščiai išvalyti ir apdoroti insekticidais. Lervos lengvai pašalinamos valant ar skalbiant.

Drabužinė kandis (Tineola bisselliella)

Išvaizda 
Drabužinė kandis paplitusi visame pasaulyje. Gyvena drabužių spintose, mėgsta drėgnas, tamsias, nevėdinamas vietas. Suaugusi kandis yra 1,2-1,8cm. pločio nuo vieno sparnelio galo iki kito, kai sparneliai suglausti, vabzdys yra 0,5cm. pločio. Sparneliai ir kūnas yra tamsiai geltonos/ auksinės spalvos, išskyrus raudonus plaukelius ant viršugalvio. Čiuptuvėliai yra tamsesni už kūną, akys juodos. Subrendusios lervos yra apie 1cm. ilgio. Jos yra maži kreminės-baltos spalvos vikšreliai su šviesiai ruda galva. 

Biologija
Drabužinės kandys turi keturias vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva (vikšras), lėliukė ir suaugusi kandis. Patelės rūpestingai padeda kiaušinėlius giliai audinyje, pritvirtindamos juos išskiriamais klijais. Kiekviena patelė padeda 40-50 kiaušinėlių, kurie perisi nuo 4 dienų iki 3 savaičių. Išsiritusios lervos iš karto pradeda maitintis. Vikšrai gadina vilnonius audinius, kailius, kilimus. Jos dažnai suverpia šilkinius tunelius ar kilimėlius, įpindamos ten ir audinio fragmentus. Lervos maitinasi nuo 5 iki 45 kartų, priklausomai nuo sąlygų, vystymasis trunka nuo 35 dienų iki 2 metų. Galiausiai jos suverpia šilkinį kokoną, kuriame jos virsta lėliuke. Suaugusios kandys gyvena apie dvi savaites. 

Įpročiai, elgesys ir mityba
Drabužinių kandžių lervos ėda drabužius, kilimus, minkštus baldus, čiužinius, gyvūnų plaukus ir laikomą vilną. Jos ypač mėgsta suteptas medžiagas. Suaugusios kandys turi nefunkcionuojančią burną ir nesimaitina. Tai labiausiai paplitusi kandžių rūšis. Jos retai matomos, nes vengia šviesos.

Prevencija ir kontrolė
Efektyviausia kontrolė yra dažnas rūpestingas valymas. Kilimų ir baldų siurbimas taip pat padeda apsisaugoti nuo kandžių. Drabužiai turi būti laikomi sandariuose paketuose.
Drabužinėmis kandimis užkrėsti drabužiai turi būti skalbiami kuo aukštesnėje temperatūroje, kad būtų išnaikintos lervos. Kilimai turi būti siurbiami dulkių siurbliu.