Grūdiniai kenkėjai

Duoninis skaptukas

Išvaizda
Duoninis skaptukas atrodo beveik taip pat kaip ir tabako vabalas. Jie yra 3,5-3,7mm ilgio, šviesiai rudi ar raudonai rudi vabalai. Duoninis skaptukas atrodo lyg būtų su kupra, per kurią nesimato galvos. Ant sparnelių jie turi duobutes, išsidėsčiusias ilgomis eilėmis. Antenos baigiasi kaip kuoka, sudarytos iš trijų segmentų. Subrendusios duoninio skaptuko lervos yra 3-4mm ilgio. Jos yra C raidės formos, be plaukelių.

Biologija 
Patelės deda pavienius kiaušinėlius šalia užkrėsto maisto ar pačiame maiste. Padeda iki 140 kiaušinėlių, kurie išsirita per keletą dienų. Lervos periodas tęsiasi keturis – penkis mėnesius, lėliukės stadija trunka 12 – 18 dienų. Visas gyvenimo ciklas trunka apie septynis mėnesius. Per metus gali išsivystyti keturios kartos, priklausomai nuo temperatūros. Tačiau manoma, kad dažniausiai duoniniai skaptukai veda tik vieną vadą per metus.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Suaugę duoniniai skaptukai nebesimaitina. Duoninių skaptukų lervos minta visais maisto produktais ir prieskoniais, taip pat oda, vilna, plaukais, knygomis, vaistais ir muziejų eksponatais. Vabalai ir lervos prie maisto prasiskverbia ir pro pakuotes. Suaugę gali skraidyti ir juos vilioja šviesa.

Prevencija ir kontrolė
Laikomus produktus ir saugyklas būtina dažnai ir atidžiai apžiūrėti ar nėra užkrėtimo. Labai užkrėstus produktus būtina nedelsiant pašalinti. Jei užkrėtimas nedidelis, alternatyva yra karštis (70oC – 90oC keletą valandų), kuris žudo duoninius skaptukus bet kurioje stadijoje.
 

Aruodinis straubliukas

Išvaizda
Vabalas juodas arba tamsiai rudas, truputį žvilgantis 2,5 – 5,1 mm ilgio. Vos išsiritę iš lėliukių vabalai būna šviesūs, vėliau pamažu tamsėja. Galva priekyje ištįsusi į straublelį, tai jo graužiamieji burnos organai.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Aruodiniai straubliukai geriausiai gyvena ir dauginasi esant šiltoms ir drėgnoms aplinkos sąlygoms. Tai pat aplinkos temperatūra įtakoja vabzdžio fizinį aktyvumą. Dėl šios priežasties vabzdys  mėgsta įsikurti grūdų krūvos viduryje, kur aukštesnė temperatūra. Normaliai kenkėjų veiklai reikalingas optimalus drėgmės kiekis kuris yra 10-14 %. Kenkėjai į sandėlius gali patekti iš kitų užkrėstų sandėlių, teritorijoje esančių šiukšlių, taip pat per žmones. Juos gali pernešti ir kiti sandėlių kenkėjai, tokie kaip graužikai ar paukščiai. Aruodiniai straubliukai parazituodami grūduose išėda jų gemalą ir endospermą. Kenkėjas be maisto gali išgyventi iki 2 mėnesių. Per visą gyvavimo periodą vienas vabzdys suvartoja apie 0,5 – 1 mg. grūdų.
Aruodinis straubliukas žiemoja visose vystymosi stadijose, išskyrus kiaušinėlius. Žiemai sulenda giliau į grūdus ir plyšius. Temperatūrai pakilus aukščiau nei 10 C° vabzdžiai pradeda maitintis ir poruotis .

Dauginimas 
Aruodiniai straubliukai gali veistis ištisus metus ne tik pilnuose, bet ir tuščiuose sandėliuose, talpyklose, grūdų transportavimo priemonėse esančiuose grūdų likučiuose, sąšlavose, grindų ir sienų plyšiuose.  Patelė pragriaužia grūde skylutę ir ten padeda vieną kiaušinėlį. Viename grūde yra padedamas vienas kiaušinėlis. Pragriaužta skylutė su padėtu kiaušinėliu užaklinama seilių ir miltų mišiniu. Per dieną padeda nuo 2 iki 3 kiaušinėlių, per gyvenimą jų padeda kelis šimtus. Patelė padeda kiaušinėlį grūde, kad išsiritusi lerva turėtų maisto. Vystydamasi lerva išgraužia visą grūdą ir lieka tik lukštas. Išsiritę jauni vabalai išgraužia lukšte skylutę ir išlenda lauk. Esant geroms sąlygoms per metus gali išaugti 2-3 vabalų kartos. 

Prevencija ir kontrolė
Daug žalos grūdų ūkiams padaro grūdiniai kenkėjai. Dalį derliaus jie sunaikiną, užteršia išnaromis, metabolitais, tuo pablogindami grūdų kokybę. Norint apsaugoti grūdus nuo kenkėjų, pagrindas – kruopštus sandėlių valymas, prieš atvežant naują derlių. Rekomenduojama sandėlius išsiurbti pramoniniais vakuuminiais siurbliais, išvežti senus grūdus, atlikti dezinsekciją- vabzdžių naikinimą. 
Aerozolinė dezinsekcija- tai grūdinių kenkėjų naikinimas, tuščias sandėliavimo patalpas apdoroti insekticidais, kurie paskleidžiami šaltu (šlapiai) ar karštu (dūmai) rūku. Aerozolinė dezinsekcija sunaikina kenkėjus visose stadijose, išskyrus kiaušinėlius. Karšto rūko dezinsekcija, dūmo pavidalu, lengviau prasiskverbia į plyšius ir ten sunaikina kenkėjus. Geriausias rezultatas pasiekiamas, naudojant abu aerozolinės dezinsekcijos būdus. 
 

Mažasis grūdinis skaptukas

Išvaizda
Suaugę šie vabalai yra labai maži (2-3 mm). Jie yra nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos. Kūnas plonas, cilindro formos. Galva paslėpta po truputį gumbuota su  duobelėmis priešnugarėle. Kieti priekiniai sparneliai turi ryškias duobelių eiles per visą ilgį. Čiuptuvėliai turi 10 segmentų, kurių trys paskutiniai yra didesni ir sudaro lengvai segmentuotą gumbelį. Lervos yra baltos, tvirto kūno, C formos. 

Įpročiai, elgesys ir mityba 
Mažasis grūdinis skaptukas yra laikomas ir viduje ir lauke besimaitinančiu kenkėju, darančiu žalą ir laikomiems grūdų branduoliams ir grūdiniams produktams. Suaugę ir lervos įsiskverbia į grūdo branduolį ir tiek jį sunaikina, kad lieka tik grūdo lukštas. Jie taip pat sugeba išgyventi ir vystytis susidariusiuose „miltuose“, kai suvalgomos visos sėklos. Mažieji grūdiniai skaptukai dažniausia kenkia laikomiems kviečiams ir kukurūzams, bet gali užkrėsti tabaką, riešutus, kakavos pupeles, džiovintus vaisius, žemės riešutus, prieskonius, džiovintą mėsą ar žuvį.

Dauginimas
Suaugusios patelės deda kiaušinėlius pavienius arba grupėmis iki 30. Kiaušinėliai dedami ant grūdų ar į smulkiai sumaltus grūdus. Per gyvenimą patelė gali padėti 200 – 500 baltų kiaušinėlių. Vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugusio priklauso nuo temperatūros. Karštą vasarą tai gali trukti tik 30 dienų, bet vidutiniškai tai trunka apie 58 dienas. Virtimas lėliuke vyksta po sėklos žievele arba susidariusiuose užkrėstų grūdų „miltuose“.

Mažasis buožiaūsis milčius

Išvaizda
Suaugę mažieji buožiaūsiai milčiai yra 3-3,5mm ilgio  ploni raudonai rudi vabalai. Antenų galiukai panašūs į kuokas, kurios turi tris segmentus. Mažieji buožiaūsiai milčiai turi gerai išvystytus sparnus, todėl gerai skraido. Geltonai baltos pailgos lervos yra 3-6mm ilgio, paskutinis kūno segmentas turi dvi tamsius nejudančius atsišakojimus.

Biologija 
Per du gyvenimo metus patelė padeda iki 1000 kiaušinėlių. Jos kasdien deda po du ar tris skaidrius baltus lipnius kiaušinėlius plyšiuose ar miltų maišų akutėse. Kiaušinėliai išsirita per 5 – 12 dienų, lervos neriasi 5 – 12 kartų, baigia vystytis per 30 dienų. Gyvenimo ciklas gali trukti nuo 49 iki 90 dienų. Idealiomis sąlygomis ir aukštesnėje temperatūroje šie vabzdžiai gali turėti 4 – 5 vadas per metus.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Šie vabalai yra didžiausi miltų kenkėjai. Jie negali maitintis pilnais grūdais, bet gausiai randami grūdų dulkėse, miltuose, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, šokolade, uostomajame tabake, prieskoniuose, augintinių maiste ar vaistuose. Miltai, užkrėsti mažaisiais buožiaūsiais milčiais, turi nemalonų kvapą ir skonį, sukeltą išskyrų iš vabzdžių liaukų. Šiuos vabalus traukia šviesa.

Prevencija ir kontrolė
Mažieji buožiaūsiai milčiai yra vieni dažniausiai randamų kenkėjų namuose. Užkrėsti miltai ar kiti laikomi produktai turi būti rasti ir sunaikinami ar apdoroti 50-55 laipsnių karščiu keletą valandų. Visos spintelės, spintos, lentynos ir sandėliukai, kuriuose randamas užkrėtimas tiri būti išsiurbti siurbliu, kad būtų sunaikinti pabirę miltai ar kito maisto dulkės. Reikia rūpestingai išvalyti visus plyšius

Aruodinis ugniukas

Išvaizda
Suaugusi kandis yra apie 1-2 cm ilgio, lervos yra 1-1,5 cm. Lervos būna purvinai baltos rausvai rudos ar net šviesiai žalios spalvos. Suaugėlio sparnų spalva yra rausvai rudos spalvos su variniu blizgesiu ant išorinių dviejų trečdalių, bet balkšvai pilki ant vidinių ar kūno galų. Užpakaliniai sparnai neturi skiriamųjų ženklų ir yra daugiau ar mažiau vienodai pilki. Iš sparnų spalvos lengvai atpažinti aruodinių ugniuką nuo kitų kandžių ar vabzdžių. Kiaušinėliai yra nuo pilkšvos iki purvinai baltos spalvos ir nuo 0,3 iki 0,5 mm ilgio.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Aruodinio ugniuko lervos gali užkrėsti daugybę sauso maisto produktų, todėl daugelio ekspertų nuomone, aruodinis ugniukas yra labiausiai paplitęs maisto produktų kenkėjas ne tik namuose, grūdų saugyklose , tačiau ir maisto prekių parduotuvėse. Lervos maitinasi šiais produktais: sėklos, duona ir grūdai, ryžiai, prieskoniai, javai, džiovinti vaisiai ir riešutai, sausas naminių gyvūnėlių ėdalas, miltai, makaronai, šokoladas, pupelės. Lervos sukuria šilko juostas ant produktų  kuriais ji minta. Šilko juostose yra aptinkama kenkėjo išmatų. Užterštą produkciją lerva palieka pro pakuotės plyšius ar tarpus. Vabzdžiai yra itin aktyvūs sausose ir dulkėtose patalpose.  

Dauginimas
Aruodinis ugniukas kiaušinius padeda ant maisto produktų ar žaliavos. Iš lėliukės išsivysčiusios lervos maitinasi maisto produktais. Kitose vystymosi stadijose (kiaušinėlio, lėliukės, suaugėlio) nekenkia sandėliuojamiems produktams ir žaliavai. Suaugusios patelės nakties metu padeda nuo 100 iki 400 kiaušinėlių ant maisto produktų. Vidurinė gyvenimo trukmė (nuo kiaušinėlio iki suaugėlio) užtrunka  nuo 25 iki 135 dienų. Esant palankioms maisto ir drėgmės sąlygoms per metus išsivysto nuo 1 iki šešių kartų. Šaltuoju metu laiku aruodinis ugniukas yra lervos stadijoje.

Surinaminis aruodvabalis

Išvaizda
Suaugę surinaminiai aruodvabaliai yra maži, ploni, tamsiai rudi, matiniai, plokšti, 2,5-3,5mm ilgio vabzdžiai. Jų išskirtinis bruožas yra dantyti šonai  priešnugarėlės pusėse. Lervos yra geltonai baltos apie 3mm ilgio su ruda galvute. Jos turi tris poras kojų ir porą netikrų kojų ant pilvelio.

Biologija
Per keturis penkis mėnesius patelė padeda apie 285 blizgius baltus kiaušinėlius plyšiuose ir tarpuose maisto produktuose, kuriuos ir užkrečia. Surinaminiai aruodvabaliai neriasi nuo dviejų iki keturių kartų, gyvenimo ciklas paprastai užtrunka 30-50 dienų, nors gali trukti ir 375 dienas, jei netinkama temperatūra. Per metus gali būti šešios – septynios kartos. Suaugę gyvena 6-10 mėnesių, bet yra užfiksuota ir gyvenusių iki trejų metų.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Surinaminiai aruodvabaliai minta įvairiais laikomais produktais, įskaitant miltus, duoną, pusryčių dribsnius, makaronus, džiovintus vaisius, riešutus, džiovintą mėsą, cukrų, šunų maistą, sausainius. Kadangi šie vabalai yra labai plokšti, jie lengvai pasislepia plyšiuose ir tarpeliuose, lengvai įsiskverbia į blogai uždarytas maisto pakuotes.
Lervos maitinasi tuo pačiu kaip ir suaugę vabalai. Šie vabzdžiai gali sudaryti dideles populiacijas retai naudojamuose produktuose. Žmonės supranta, kad produktai užteršti, kai pamato suaugusius vabalus ropinėjančius spintelėse. Suaugę neskraido, ir jų netraukia šviesa. 

Prevencija ir kontrolė
Norint  kontroliuoti surinaminius aruodvabalius būtina stebėti maisto atsargas, aptikti ir sunaikinti visus užkrėstus produktus. Visos patalpos turi būti išsiurbtos siurbliu, kad būtų panaikinti miltai ir kiti maisto likučiai iš plyšių ir tarpelių. Šiose medžiagose gali būti suaugusių vabalų ir lervų

Miltinė erkė

Išvaizda
Miltinės erkės yra labai maži nariuotakojai, artimos kitoms erkėms, kurios turi platų nesegmentuotą pilvelį prisitvirtinusį prie krūtinės ląstos. Suaugusios ir nimfos stadijos turi 8 kojas, nesubrendusios lervos turi 6. Kojos galuose turi po vieną nagą kartu su čiulptuvu. Erkės yra iki 1mm ilgio, perlo baltumo spalvos su geltonomis – raudonai rudomis kojomis.

Biologija
Patelė per gyvenimą gali padėti iki 200 kiaušinėlių. Kiaušinėliai dedami tiesiai ant maisto. Jie išsirita į šešiakojas lervas. Gyvenimo ciklui reikia apie 15-18 dienų vasarą ir 28 dienų žiemą. Suaugusi patelė gyvena apie 40 dienų.
Miltinės - kruopinės erkės yra neįprastos tuo, kad turi nimfinę stadiją, per kurią nesimaitina, bet geba savo čiuptuvėliais prisikabinti prie graužikų, paukščių ar vabzdžių. Dėl šio prisikabinimo, per gyvūnus erkės plinta į kitas vietas.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Miltinės - kruopinės erkės užkrečia grūdus, kruopas, miltus ir kitus laikomus produktus. Jos taip pat gali būti randamos kailiniuose apmušaluose ir patalynėje. Užkrėtimui labai palankios 22-24 laipsnių šilumos, drėgnos sąlygos. Stiprus erkių užkrėtimas turi charakteringą mėtų kvapą. Atsiranda „erkinės dulkės“, kas iš tikrųjų yra išsinėrusios erkių odelės padengiančios grūdus ar kruopas, kurie labai užkrėsti. Dažnai atrodo, kad užkrėsti paviršiai juda dėl didelio erkių kiekio ant to paviršiaus.
Šios erkės žmonėms gali sukelti alergiją ar odos suerzinimą (dermatitą). Gali atsirasti bėrimas, patinimas ar net maži odos pažeidimai.

Prevencija ir kontrolė
Didelis šių erkių užkrėstumas rodo, kad sandėliavimo sąlygos yra per drėgnos. Svarbu kontroliuoti drėgmės lygį. Produktai turi būti laikomi gerai vėdinamoje ir sausoje vietoje. Drėgnumas turi būti mažiau nei 60 procentų. Produktus reikia dažnai apžiūrėti. Grūdų sandėlius vėdinti, o esant galimybei užkrėstą produkciją pakaitinti iki 55 laipsnių karščio. Radus užkrėstus produktus komercinėse vietose ir namuose reikia išmesti, patalpas gerai išvalyti. 

Kailiavabalis

Išvaizda
Suaugę kailiavabaliai yra apie 3-12mm ilgio, ovalios formos. Sparneliai susijungia užpakalinėje kūno dalyje, padarydami apvalią formą, sujungimas net nematomas. Šių vabzdžių nugara padengta pilkai-geltonais, rudais ir baltais žvyneliais, kurie sudaro dvi juosteles viršuje. Apatinė kūno dalis yra nuo pilkos iki geltonos spalvos.
Lervos yra 4 – 9mm ilgio, užpakalinė dalis platesnė nei galva. Jos padengtos keletu šviesiai ir tamsiai rudų juostelių per visą kūną. Jos turi tris šerelių kuokštus užpakalinėje kūno dalyje, kurie pasišiaušia, kai lerva sutrikdoma. 

Įpročiai, elgesys ir mityba
Per gyvenimą patelės padeda apie 40 kiaušinėlių, jie išsirita per 10 – 20 dienų. Lervos išsivysto per 222 – 323 dienas ir išlieka lėliukėmis 10 – 13 dienų. Per metus užauga viena karta. Suaugę vabalai gyvena 14 – 44 dienas.

Dauginimasis 
Lervos minta įvairiu maistu, įskaitant kilimus, vilną, odą, kailius, iškamšas, odinius knygų viršelius, plunksnas, šilką. Mėgstamas lervų maistas yra sudžiūvę vabzdžiai ar vorai, todėl šie vabzdžiai yra baisūs parazitai džiovintų vabzdžių kolekcijoms. Suaugę minta žiedadulkėmis, gerai skraido ir į namus patenka per atidarytus langus.

Tabako vabalas

Išvaizda
Tabako vabalas šviesiai rudos spalvos, 2-3mm ilgio. Jie atrodo kaip su kupra, nes jų galva ir pirmas segmentas yra nuleisti žemyn. Jie turį į pjūklą panašias antenas ir lygius sparnelius. Lervos yra 6-9mm ilgio, C raidės formos balti vikšrai, padengti ilgais plaukeliais. Subrendusios lervos virsta į rudas lėliukes.

Biologija 
Suaugusi patelė padeda 30-42 kiaušinėlius, kurie išsirita per apytikriai 6-10 dienas, netoli maisto produktų ar juose. Lervos minta tais produktais ir pilnai išsivysto per 5-10 savaites. Jos virsta lėliukėmis ir būna dvi – tris savaites šilkiniuose kokonuose, kurie padengti maisto liekanomis. Per metus užauga trys – penkios kartos, priklausomai nuo temperatūros. Sunkiai vystosi žemesnėje nei 17 laipsnių šilumos. Suaugę vabalai gyvena 23-28 dienas.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Tabako vabalai yra dideli saugomo tabako kenkėjai, bet taip pat jie valgo įvairius prieskonius, knygas, minkštus baldus, džiovintus vaisius ir daržoves, riešutus, vaistus, sėklas, graužikų maistą. Namuose labiausiai užkrėstas būna sausas šunų maistas. Šie vabalai lengvai prasibrauna pro pakavimo medžiagas.
Suaugę gerai skraido ir aktyvesni būna vėlyvą popietę ir apsiniaukusiomis dienomis. Jie lengvai patenka į namus pro atidarytus langus ir duris, dažnai randami ant palangių. Suaugusių vabalų atsiradimas rodo, kad kažkur namuose yra užkrėstų produktų, kuriuose veisiasi lervos.

Prevencija ir kontrolė
Pirmas žingsnis kontroliuojant tabako vabalus yra rasti ir sunaikinti užkrėstus produktus. Tam kad vabalai nepatektų į patalpas, reikia užsandarinti visas landas, laukujes duris laikyti uždarytas. 

Ryžinis straubliukas

Išvaizda
Suaugę ryžiniai straubliukai yra 2-3mm ilgio raudonai rudi vabalai su straubliuku. Jie turi 4 geltonas dėmeles ant sparnelių. Duobutės prieš nugarėlėje yra apvalios ar netaisyklingos formos. Galva pailgėja į ilgą ploną nosį. Lervos yra bekojai balti vikšrai su tamsia galva. Apatinė jų dalis yra gana plokščia, viršutinė kūno dalis yra apvali ar išlenkta.

Biologija 
Per gyvenimą ryžinio straubliuko patelė padeda 300-400 kiaušinėlių. Ji pragraužia mažą duobutę grūdo branduolyje ir padeda kiaušinėlį, kurį uždengia želatininiu skysčiu. Lerva išsirita per kelias dienas ir maitinasi grūdo branduolyje, neriasi keturis kartus per 32 dienas prieš tampant lėliuke. Gyvenimo ciklas (nuo kiaušinėlio iki suaugėlio) trunka apie mėnesį. Suaugę gyvena nuo trijų iki šešių mėnesių.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Ryžiniai straubliukai paplitę visame pasaulyje namuose ar grūdų saugyklose. Ryžiniai straubliukai pirmiausiai yra grūdų kenkėjai, užkrečiantys visą grūdą. Lervos vystosi namuose laikomuose grūduose ar kruopose. Suaugę minta grūdais, žirniais, riešutais, kruopomis ar kai kuriais vaisiais. Suaugę straubliukai gerai skraido ir užkrečia grūdus dar iki derliaus nuėmimo arba jau sandėliuojant.

Prevencija ir kontrolė
Kontrolė: Suaugę straubliukai pasirodę namuose rodo, kad kažkur patalpose yra užkrėsti grūdai. Visos grūdinės kultūros turi būti tikrinamos kaip potencialūs užkrato šaltiniai. Užkrėstos medžiagos turi būti sunaikintos ar apdorotos dideliu karščiu ar šalčiu. Spintelės, lentynos, sandėliukai turi būti kruopščiai valomi

Didysis milčius

Išvaizda
Suaugę didieji milčiai yra 1,6-2,0cm ilgio pailgi blizgūs juodi plokšti vabalai. Jie vieni didžiausių vabzdžių, puolančių maisto produktus. Lervos yra pilkai baltos, iki 3cm ilgio su juoda galva. Jos turi juodą plokštelę ant viršutinės pilvelio segmento dalies.

Biologija
Patelės yra ilgaamžės ir per gyvenimą padeda apie 1000 kiaušinėlių  grupelėmis nuo 10 iki 60. Kiaušinėliai padedami pavieniui ar grupėmis grūduose ar kituose maisto produktuose. Lervos išsirita per 7-24 dienas, lėliuke tampa per 8-25 dienas. Per metus užauga 2-3 kartos. Suaugę gyvena iki trejų metų.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Ir suaugę, ir lervos geba pragraužti pakuotes. Jie minta įvairiu maistu, įskaitant grūdus, apdorotas kruopas, pusryčių maistą, bulves, gliaudytus ir negliaudytus riešutus. Jie gali įsigraužti į medieną ir likti ten ilgą laiką. Didysis milčius veisiasi sandėlių, kepyklų, malūnų ir gyvenamųjų namų tamsiose, drėgnose, nevėdinamose patalpose. Maisto produktus užteršia išmatomis, išnaromis, kiaušiniais, todėl produktai tampa netinkami vartojimui.

Prevencija ir kontrolė
Nuolatinė švara yra labai svarbus faktorius kovojant su didžiaisiais milčiais, nes grūdų dulkių, pažeistų grūdų ar kitokių infekuotų medžiagų panaikinimas reiškia ir didelio kiekio didžiųjų milčių lervų panaikinimą. Kad kontrolė būtų efektyvi, reikia rasti ir sunaikinti infekuotas medžiagas. Svarbu gerai apžiūrėti visas pakuotes, saugomus produktus, kad ten nepatektų lervos ir suaugę vabalai. 
Šie vabzdžiai minta ir pilnais grūdais, ir apdirbtu maistu. Atsiradę suaugę vabalai rodo, kad yra užkrėtimas ir kitais kenkėjais, nes suaugę milčiai minta ir kitais vabzdžiais. Turi būti gerai apžiūrėti visi mediniai daiktai.
Užkrėtimas didžiaisiais milčiais gali būti kontroliuojamas namuose pašalinant užkrėstas medžiagas ir apdorojant paviršius ir visus plyšius spintelėse ir lentynose insekticidais.