Paukščiai

Apsigyvenę gamybinėse ar sandėliavimo patalpose, fermose, pastatų fasadų nišose, paukščiais sukelia nemažai problemų: užteršia gamybinius įrengimus, pakuotes ar net produktus, gadina pastatų fasadus. Paukščių išmatose gausu rūgščių, kurios ardo metalinių konstrukcijų paviršius. Kai kurios paukščių rūšys platina užkrečiamas ligas, kurios gali būti perduodamos žmonėms ir yra klasifikuojamos kaip grėsmė visuomenės sveikatai. Norint išvengti nepageidaujamos paukščių kaimynystės, būtina mažinti paukščių nutūpimo ir lizdų sukimo galimybes, šalinti maisto šaltinius. 

Balandis (Columba livia)

 

Išvaizda
Balandžiai yra labiausiai paplitę laukiniai paukščiai, aptinkami mūsų miestuose ir miesteliuose. Jie turi mažą galvą,  tvirtą kūną, plonas kojas.  Balandžių spalva gali būti įvairi, tačiau dauguma jų yra pilkai mėlynos spalvos. Balsas švelnus, burkuojantis .

Biologija
Balandžiai yra monogamiški - susiporuoja visam gyvenimui. Jie dauginasi ištisus metus, tačiau pikas pasiekiamas pavasarį ir vasarą. Balandžiai, turėdami maisto šaltinį ir idealią vietą, gali dėti kiaušinius iki 6 kartų per metus. Po apvaisinimo deda 2 kiaušinius.  Kiaušinių inkubacija trunka 17-18 dienų. Jaunikliai išsirita be plunksnų ir yra visiškai priklausomi nuo tėvų teikiamo maisto bei šilumos. Pirmomis dienomis jaunikliai  minta tėvų gurklyje apvirškintu maistu. Vėliau  toks maistas paįvairinamas vandeniu ir grūdais. Esant nuolatiniam maisto šaltiniui, balandis gali išgyventi iki 15 metų. Urbanizuotose vietose balandžiai dažniausiai gyvena 3-4 metus.

Įpročiai, elgsena ir mityba 
Balandžiai minta grūdais, kai kuriais vaisiais ir kartais įvairiomis sėklomis. Taip pat maitinasi atliekomis, vabzdžiais ar kitokiu maistu, kai įprastas maistas nėra prieinamas. Suaugęs paukštis sulesa apie 450 g maisto per savaitę. Gamtoje balandžiai suka lizdus medžių šakose, o miestuose jie dažnai susisuka lizdus ant palangių, pastatų karnizų. Lizdus suka iš įvairių pagaliukų, lapų ir kitų medžiagų.  Balandžiai gerai skiria spalvas, tačiau skonio ir kvapo receptoriai silpnai išsivystę. 

Balandžių buvimo požymiai
Pagrindiniai balandžių buvimo požymiai: burkavimas, lizdai ir išmatos. Balandžių išmatos yra labai rūgštingos. Dėl to gali pakenkti paviršiams, įrangai. Išmatos užteršia gyvulių pašarus, maisto produktus. Kartu su išmatomis plinta daugelis virusų, bakterijų, grybelių ir ektoparazitų. 

Prevencija ir kontrolė
Dažniausiai balandžiai įsikuria prie pastatų, kurių konstrukcijų ypatumai atitinka jų poreikius: ilsėtis perėti ir netoliese yra maisto šaltinis. 
Pašalinus maisto šaltinį, dažnai paukščiai pakeičia savo buvimo (perėjimo) vietą. Rekomenduojama blokuoti vietas, tinkamas tupėti ir lizdams sukti. Uždengti balkonus, angas, plyšius į pastoges tinklais. Ant pastatų atbrailų, iškišų, kuriose tupi balandžiai, pritvirtinti smaigus, reguliariai ardyti lizdus. Galima naudoti vizualinį ir garsinį gąsdinimą. Tačiau šis atbaidymo būdas nebūna efektyvus ilgą laiką, nes paukščiai pripranta ir nebereaguoja. 
Toksiškų medžiagų paukščiams kontroliuoti Lietuvoje nėra autorizuota.

Žvirblis (Passer domesticus)

Išvaizda
Žvirbliai yra labiausiai paplitę paukščiai pasaulyje, juos lengvai atpažįsta žmonės, gyvenantys miestuose, priemiesčiuose ir kaimuose. Patelė nuo patino skiriasi spalvine gama. Patiną nesunku pažinti iš pilko viršugalvio ir juodos gerklės, o patelę - iš vienodesnės pilkšvai rusvos spalvos. Patino galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi,  nugara taip pat ruda, išmarginta juodomis išilginėmis dėmėmis. Patelė blankesnių spalvų. Nugara rusva, tamsiai dėmėta. Papilvė šviesi, rausvai pilkos spalvos. Jaunikliai išsirita pliki.

Biologija
Žvirbliai dauginasi nuo vasario iki gegužės. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, rausvai ar gelsvai taškuotus, ovalius arba smailiais galais kiaušinius.  Kiaušinių inkubacija trunka dvi savaites. Įprastai  žvirbliai per metus veda 2-3 vadas. Jaunikliai išsirita visiškai be plunksnų ir turi rausvą odą. Tik išsiritę jaunikliai maitinasi smulkiais vabzdžiais, o vėliau augaliniu maistu. Naminių žvirblių gyvenimo trukmė yra vidutiniškai apie trejus metus.

Įpročiai, elgsena ir mityba      
Naminiai žvirbliai yra gana triukšmingi paukščiai. Paprastai jie maitinasi ant žemės randamomis sėklomis, grūdais, maisto trupiniais ir retkarčiais vabzdžiais. Laikosi žmogaus kaimynystėje, lizdus suka beveik visur. Užima kitiems paukščiams iškeltus inkilus. Miestuose jie mėgsta sukti lizdus angose, pastatų fasadų tarpuose, ant parduotuvių iškabų, šviesoforų ar bet kurioje kitoje vietoje, kur yra saugus plyšys. Jie retai suka lizdus miškuose ir pievose. Gerai skraido, aktyvūs dieną. Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį laikosi pulkais.

Naminių žvirblių buvimo požymiai
Pagrindiniai naminių žvirblių buvimo požymiai yra čiulbėjimas, lizdai ir išmatos. Žvirbliai labai prisirišę prie savo teritorijos. Peri ir maitinasi nuolat tose pačiose vietose. Patekę į maisto gamyklas, sandėlius, maisto prekių parduotuves ir prekybos centrus, šie paukščiai gadina produkciją. Jų išmatose gali veistis daugybė ligas sukeliančių bakterijų, grybelių, nematodų it t.t. 

Prevencija ir kontrolė
Norint apsaugoti pastatus nuo žvirblių patekimo, būtina užtaisyti visus tarpus ir skyles, didesnes nei 2cm. Tam gali būti panaudotas tinklelis, lentos ir t.t. Kadangi dažnai žvirbliai į patalpas patenka per atviras duris (dažniausiai sandėlių), jas rekomenduojama uždengti plastikinėmis užuolaidomis. Pastatų konstrukcijų angas, atsikišimus ir atbrailas rekomenduojama uždengti tinkleliu, ištemtomis vielomis, arba įrengti 45 laipsnių kampu pasvirusią uždangą. Žvirbliai dažnai lizdus susisuka prie pastatų prigludusiuose krūmuose, arba vijokliniuose augaluose. Rekomenduojama augalus apdengti tinkleliu, arba pašalinti. 
Žvirbliai gana greitai adaptuojasi prie garsinių baidymo priemonių, todėl šių paukščių baidymas garsais, nėra efektyvus. Galima žvirblių kontrolę vykdyti gyvagaudžiais spąstais.

Varna

Informacija ruošiama.

Kiras

Informacija ruošiama.