Blusos

Blusos yra iš šono suspausti, be sparnų vabzdžiai. Turi gerai išvystytas užpakalines šokamąsias kojas. Po kiekvieno pasimaitinimo krauju, patelės padeda kiaušinėlius. Lervos turi graužiamąjį burnos aparatą , kuris leidžia maitintis organiniais maisto produktais. Per visą gyvenimą patelė padeda šimtus kiaušinėlių. Blusos gali sukelti nemažai sveikatos problemų. Siurbdamos kraują gali pernešti tokias ligas kaip : marą, pelių šiltinę, tuliaremiją ir kt.

Žmoginė blusa

Išvaizda 
Suaugusios yra mažos, be sparnų, apie 2,5 mm ilgio.
Jų kūnai blizgūs, rausvai rudos spalvos.
Kūnas padengtas mikroskopiniais plaukeliais ir suspaustas, kad galėtų lengvai judėti kito gyvūno kailiu.
 
Įpročiai, elgesys ir maistas 
Suaugusios blusos yra parazitai, kurie siurbia kraują iš aukos. Lervos minta organinėmis atliekomis, ypač suaugusių blusų išmatomis, kurių sudėtyje yra nesuvirškinto kraujo. Blusos dažniausiai minta plaukuotų naminių ir laukinių gyvūnų, tokių kaip šunys, katės, triušiai, voverės, žiurkės, pelės ir kt., krauju. Blusos neturi sparnų, bet jos labai šoklios.
Reprodukcija 
Blusos kiaušinėlius padeda ant aukos, bet kiaušinėliai vystosi ant žemės: kilimuose, kilimėliuose, patalynėje, baldų apmušaluose ar grindų plyšiuose. Dauguma kiaušinėlių išsirita per dvi dienas.
 
Blusos namuose
Kad galėtų išgyventi, blusos turi siurbti aukos  kraują. Dauguma blusų į namus patenka naminių gyvūnų ar kitų žinduolių pagalba. Būna atvejų, kai blusos nebetenka šeimininko, kurio krauju jos anksčiau maitinosi. Tada jos ieško kito šeimininko, gyvenančio namuose. Tokios situacijos pavyzdys -  namuose buvusi pelė yra pagaunama spąstais, o blusos yra priverstos ieškoti maisto kituose naminiuose gyvūnėliuose ar žmonėse.
Įtrūkimų, spragų ir skylių užtaisymas, neleidžiantis graužikams ar kitiems potencialiems blusų šeimininkams patekti į namus, yra svarbus netiesioginis būdas užkirsti kelią blusoms. Veiksmingiausias būdas neleisti blusoms patekti į namus yra pašalinti jų buveines, taip pat naudoti plataus veikimo cheminius produktus, skirtus blusų kontrolei, ir veterinarų patvirtintus blusų kontrolės produktus naminiams gyvūnėliams. Rekomenduojama siurbti patalpas kiekvieną dieną, nepamirštant sienų ir grindų plyšių. Reguliariai plauti naminių gyvūnėlių guolių patiesalus 60oC temperatūros vandenyje. 
 
Kaip identifikuoti ir suvaldyti blusų problemą
Kadangi suaugusias blusas lengva pamatyti, daugiausia dėmesio ir skiriama jų kontrolei. Paprastai yra lengva rasti suaugusių blusų, ypač jei namų savininkas ir jo augintiniai grįžta į namus po ilgesnės pertraukos, pavyzdžiui, atostogų, kurių metu suaugusios blusos neturėjo kuo maitintis - negalėjo rasti kraujo. Grįžusius namų savininkus blusos dažnai pasitinka šokinėdamos ir bandydamos pakliūti ant jų ar augintinių.
Kitokia situacija yra su blusų kiaušinėliais, lervomis ir lėliukėmis. Visa tai randama nelabai matomose  vietose:  už baldų, po jais arba pačiuose balduose, augintinių guoliuose, grindų įtrūkimuose, kilimuose. Blusų kiaušinėliai, kuriuos padeda suaugusi patelė, nukrenta nuo žmonių, augintinių, kai jie juda,  išsibarsto ir paplinta aplinkoje, kurioje augintinis praleidžia laiką. Blusų kiaušinėliai sudaro apie pusę visos blusų populiacijos, esančios namuose. Lervos sudaro apie 35 procentus blusų populiacijos.
Jei sąlygos yra palankios, lervos susisuka į kokonus maždaug per 5–20 dienų po kiaušinėlių padėjimo. Kokonai yra blusų lėliukių stadija ir sudaro apie 10 procentų blusų populiacijos. Ši kokono stadija yra paskutinė vystymosi stadija, kol blusa tampa suaugusi. Jei aplinkos sąlygos nėra tinkamos, kokonas gali apsaugoti besivystančią blusą kelis mėnesius ar net ilgiau. Blusos nesubręsta tol, kol neaptinka potencialaus šeimininko ir jo vibracijos. Vaikščiojantis naminis gyvūnėlis ar namuose judantys žmonės tarytum įspėja blusą, kad ji išlįstų iš kokono pasimaitinti. Netrukus po pirmojo pasimaitinimo suaugusios blusos poruojasi, ir patelės deda kiaušinius ant savo šeimininko. Blusos patelės gali dėti kiaušinius, t.y. lytiškai subręsta, tik prisisiurbusios kraujo Po kiekvieno pasimaitinimo krauju, patelės padeda 4-8 kiaušinius. Blusos gyvenimo trukmė – vieneri metai.
 
Blusų buvimo ženklai
Blusų aktyvumą gali rodyti keletas požymių. Vienas iš indikacijų  yra augintiniai, kurie dažnai kasosi ir laižo save. Tokį augintinių elgesį sukelia nemalonus blusų aktyvumas, nes suaugusios blusos maitinasi augintinių krauju. Žmonės taip pat gali patirti įkandimų, kurie palieka nedidelę raudoną dėmę ir niežti (galima kreiptis į gydytoją, nes yra ir kitų odos sudirginimo šaltinių). Blusų buvimą taip pat rodo suaugusių blusų išmatos. Jos yra panašios į stambiai maltus juoduosius pipirus ir pastebimos naminių gyvūnėlių guoliuose, kilimuose, kilimėliuose ir kitose vietose, kur ilsisi gyvūnai.
 
UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias blusas ir padės profesionaliai jas išnaikinti. 

Katininė blusa

Šuninė blusa

Išvaizda

  • Suaugusi blusa būna rudai juodos spalvos, bet prisisiurbusi kraujo atrodo raudonai juoda.
  • Suaugėliai 1–4 mm ilgio.
  • Bekojės lervos balkšvos, iki 5 mm ilgio.

Gyvenimo ciklas

  • Blusų gyvenimo ciklas susideda iš keturių stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio.
  • Lervos ilgesnės už suaugėlius ir minta sauso kraujo, ekskrementų bei organinių medžiagų, susikaupusių užkrėstose patalpose, dalelėmis.
  • Kūnas iš šonų suplotas, todėl gali lengvai judėti gyvūno kailiu. Ant blusos kūno yra atgal išsikišusių dygliukų, kuriais ji išsilaiko ant šeimininko, kai šis laižosi.

Ipročiai

  • Suaugusios blusos minta šunų ir kačių krauju, kartais kanda žmonėms.
  • Šuninė blusa perneša plokščiąsias šunų kirmėles, Dipylidium caninum, kurios taip pat gali pakenkti žmonėms.
  • Jos nušoka maždaug 15 cm, taigi lengvai gali keisti šeimininkus. Gali užkrėsti sodo pieveles.
  • Dėl blusų gali nukentėti bendra Jūsų naminio gyvūno savijauta, rastis niežulys, paraudimų, šėri