Blusos – juodi ir juodai rudi besparniai vabzdžiai.
Suaugusios blusos būna 1–4 mm ilgio.
Jos turi ilgą, ploną straubliuką, kuriuo praduria šeimininko odą, kad prisisiurbtų jo kraujo.
Joms būdinga šokinėti.
Gyvenimo ciklas
Kiekvieną kartą prisisiurbusi kraujo, patelė padeda 4–8 kiaušinėlius, o per visą gyvenimą jų gali padėti keletą šimtų.
Glotnūs, ovalūs, šviesios spalvos 0,5 mm ilgio kiaušinėliai padedami ant šeimininko kūno, patalynės arba lizdo, bet prie jų nepritvirtinami.
Suaugėlis paprastai pasirodo praėjus vienai arba dviems savaitėms po to, kai baigiasi lervos ir lėliukės stadija, bet nepalankiomis sąlygomis lėliukės laikotarpis gali trukti net vienerius metus.
Ipročiai
Kadangi jie perkelti iš vienos priimančiosios rūšies į kitą, jie pateiks, perduodami ligų pavojus.
Jie žinomi vektorius Yersinia pestis (maras).
Žmogaus blusos taip pat galima rasti, o tokius gyvūnus kaip šunys, žiurkės, kiaulių, elnių ir lapių.
Katininė blusa
Šuninė blusa
Išvaizda
Suaugusi blusa būna rudai juodos spalvos, bet prisisiurbusi kraujo atrodo raudonai juoda.
Suaugėliai 1–4 mm ilgio.
Bekojės lervos balkšvos, iki 5 mm ilgio.
Gyvenimo ciklas
Blusų gyvenimo ciklas susideda iš keturių stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio.
Lervos ilgesnės už suaugėlius ir minta sauso kraujo, ekskrementų bei organinių medžiagų, susikaupusių užkrėstose patalpose, dalelėmis.
Kūnas iš šonų suplotas, todėl gali lengvai judėti gyvūno kailiu. Ant blusos kūno yra atgal išsikišusių dygliukų, kuriais ji išsilaiko ant šeimininko, kai šis laižosi.
Ipročiai
Suaugusios blusos minta šunų ir kačių krauju, kartais kanda žmonėms.
Šuninė blusa perneša plokščiąsias šunų kirmėles, Dipylidium caninum, kurios taip pat gali pakenkti žmonėms.
Jos nušoka maždaug 15 cm, taigi lengvai gali keisti šeimininkus. Gali užkrėsti sodo pieveles.
Dėl blusų gali nukentėti bendra Jūsų naminio gyvūno savijauta, rastis niežulys, paraudimų, šėri
