Žmoginė blusa
Išvaizda
Suaugusios yra mažos, be sparnų, apie 2,5 mm ilgio. Jų kūnai blizgūs, rausvai rudos spalvos. Kūnas padengtas mikroskopiniais plaukeliais ir suspaustas, kad galėtų lengvai judėti kito gyvūno kailiu.
Įpročiai, elgesys ir maistas
Suaugusios blusos yra parazitai, kurie siurbia kraują iš aukos. Lervos minta organinėmis atliekomis, ypač suaugusių blusų išmatomis, kurių sudėtyje yra nesuvirškinto kraujo. Blusos dažniausiai minta plaukuotų naminių ir laukinių gyvūnų, tokių kaip šunys, katės, triušiai, voverės, žiurkės, pelės ir kt., krauju. Blusos neturi sparnų, bet jos labai šoklios.
Reprodukcija
Blusos kiaušinėlius padeda ant aukos, bet kiaušinėliai vystosi ant žemės: kilimuose, kilimėliuose, patalynėje, baldų apmušaluose ar grindų plyšiuose. Dauguma kiaušinėlių išsirita per dvi dienas.
Blusos namuose
Kad galėtų išgyventi, blusos turi siurbti aukos kraują. Dauguma blusų į namus patenka naminių gyvūnų ar kitų žinduolių pagalba. Būna atvejų, kai blusos nebetenka šeimininko, kurio krauju jos anksčiau maitinosi. Tada jos ieško kito šeimininko, gyvenančio namuose. Tokios situacijos pavyzdys - namuose buvusi pelė yra pagaunama spąstais, o blusos yra priverstos ieškoti maisto kituose naminiuose gyvūnėliuose ar žmonėse.
Įtrūkimų, spragų ir skylių užtaisymas, neleidžiantis graužikams ar kitiems potencialiems blusų šeimininkams patekti į namus, yra svarbus netiesioginis būdas užkirsti kelią blusoms. Veiksmingiausias būdas neleisti blusoms patekti į namus yra pašalinti jų buveines, taip pat naudoti plataus veikimo cheminius produktus, skirtus blusų kontrolei, ir veterinarų patvirtintus blusų kontrolės produktus naminiams gyvūnėliams. Rekomenduojama siurbti patalpas kiekvieną dieną, nepamirštant sienų ir grindų plyšių. Reguliariai plauti naminių gyvūnėlių guolių patiesalus 60oC temperatūros vandenyje.
Kaip identifikuoti ir suvaldyti blusų problemą
Kadangi suaugusias blusas lengva pamatyti, daugiausia dėmesio ir skiriama jų kontrolei. Paprastai yra lengva rasti suaugusių blusų, ypač jei namų savininkas ir jo augintiniai grįžta į namus po ilgesnės pertraukos, pavyzdžiui, atostogų, kurių metu suaugusios blusos neturėjo kuo maitintis - negalėjo rasti kraujo. Grįžusius namų savininkus blusos dažnai pasitinka šokinėdamos ir bandydamos pakliūti ant jų ar augintinių.
Kitokia situacija yra su blusų kiaušinėliais, lervomis ir lėliukėmis. Visa tai randama nelabai matomose vietose: už baldų, po jais arba pačiuose balduose, augintinių guoliuose, grindų įtrūkimuose, kilimuose. Blusų kiaušinėliai, kuriuos padeda suaugusi patelė, nukrenta nuo žmonių, augintinių, kai jie juda, išsibarsto ir paplinta aplinkoje, kurioje augintinis praleidžia laiką. Blusų kiaušinėliai sudaro apie pusę visos blusų populiacijos, esančios namuose. Lervos sudaro apie 35 procentus blusų populiacijos.
Jei sąlygos yra palankios, lervos susisuka į kokonus maždaug per 5–20 dienų po kiaušinėlių padėjimo. Kokonai yra blusų lėliukių stadija ir sudaro apie 10 procentų blusų populiacijos. Ši kokono stadija yra paskutinė vystymosi stadija, kol blusa tampa suaugusi. Jei aplinkos sąlygos nėra tinkamos, kokonas gali apsaugoti besivystančią blusą kelis mėnesius ar net ilgiau. Blusos nesubręsta tol, kol neaptinka potencialaus šeimininko ir jo vibracijos. Vaikščiojantis naminis gyvūnėlis ar namuose judantys žmonės tarytum įspėja blusą, kad ji išlįstų iš kokono pasimaitinti. Netrukus po pirmojo pasimaitinimo suaugusios blusos poruojasi, ir patelės deda kiaušinius ant savo šeimininko. Blusos patelės gali dėti kiaušinius, t.y. lytiškai subręsta, tik prisisiurbusios kraujo Po kiekvieno pasimaitinimo krauju, patelės padeda 4-8 kiaušinius. Blusos gyvenimo trukmė – vieneri metai.
Blusų buvimo ženklai
Blusų aktyvumą gali rodyti keletas požymių. Vienas iš indikacijų yra augintiniai, kurie dažnai kasosi ir laižo save. Tokį augintinių elgesį sukelia nemalonus blusų aktyvumas, nes suaugusios blusos maitinasi augintinių krauju. Žmonės taip pat gali patirti įkandimų, kurie palieka nedidelę raudoną dėmę ir niežti (galima kreiptis į gydytoją, nes yra ir kitų odos sudirginimo šaltinių). Blusų buvimą taip pat rodo suaugusių blusų išmatos. Jos yra panašios į stambiai maltus juoduosius pipirus ir pastebimos naminių gyvūnėlių guoliuose, kilimuose, kilimėliuose ir kitose vietose, kur ilsisi gyvūnai.
UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias blusas ir padės profesionaliai jas išnaikinti.
Kačių, šunų blusa
Išvaizda
Kačių, šunų blusa- populiariausia blusų rūšis, kuri gali apnikti ir šunis. Ši blusa maža, 1-2mm ilgio, be sparnų, iš šono suplota ir turi duriamas- siurbiančias burnos dalis. Blusos kojos yra labai gerai išvystytos, todėl ji gali lengvai šokinėti. Jos yra nuo juodos iki rausvai rudos spalvos. Kūnas yra padengtas atgal atsikišusiais spygliais, kurie padeda joms judėti tarp šeimininko plaukų. Katės blusos patelės galva yra dvigubai ilgesnė nei jos ūgis. Kačių, šunų blusos turi eilę labai sunkių spyglių priekinėje galvos dalyje ir užpakalinėje pirmojo kūno segmento dalyje. Šių blusų lervos yra 05-07mm ilgio, kai pilnai išsivysčiusios. Jos labai panašios į musines lervas, išskyrus gerai išsivysčiusias galvas. Jos turi 13 kūno segmentų ir yra nešvariai baltos spalvos, o kiekviename kūno segmente išsikiša plaukai. Jos turi porą į kabliuką panašių priedų paskutiniame pilvo segmente.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Suaugusios blusos maitinasi krauju savo skvarbiomis-siurbiančiomis burnos ertmėmis. Jos paprastai ieško kraujo (maisto) per dvi dienas nuo tapimo suaugusiomis. Kačių, šunų blusos teikia pirmenybę katėms ir šunims, tačiau lengvai minta kitų gyvūnų krauju, pvz., meškėno, žiurkių ir žmonių. Suaugusios blusos ant šeimininko lieka visą gyvenimą, tačiau retkarčiais jas numuša pasikasymas. Kartais jų galima rasti naminių gyvūnėlių guoliuose ir poilsio vietose. Laukiniai gyvūnai, sukantys lizdus pastatuose, sukuria patalpų blusų populiacijas. Lervos paprastai aptinkamos vietose, kur naminiai gyvūnai praleidžia didžiąją laiko dalį, taip pat gyvūnų lizduose.
Dauginimasis
Kačių, šunų blusos pereina pilna metamorfozę. Po kiekvieno pasimaitinimo krauju, patelės vienu metu padeda 20-30 kiaušinėlių ( iš viso 400–800 per savo gyvenimą) ant šeimininko arba jo pataluose. Kiaušinėliai patenka į šeimininko lizdą arba patalus, arba bet kur, kur gyvūnas tuo metu būna. Kiaušinėliai išsirita maždaug per dešimt dienų, o besivystančios lervos minta suaugusių blusų išmatomis, kuriose yra išdžiūvusio kraujo gabalėlių. Priklausomai nuo temperatūros, jos neriasi tris kartus. Subrendusios lervos susisuka į šilkinius kokonus, kuriuose tampa lėliukėmis. Lėliukės stadija trunka iki 20 savaičių. Suaugusios kačių, šunų blusos dažnai būna kokone, kol vibracijos paskatins jas išlysti.
Prevencija ir kontrolė
Veiksminga blusų kontrolė reikalauja klientų bendradarbiavimo ir apima tris pagrindinius veiksmus: sanitariją, insekticidų naudojimą ir blusų kontrolę ant gyvūnų. Namai turi būti kruopščiai išsiurbti, kad būtų pašalintos lervos, lėliukės ir maistinės medžiagos. Dulkių siurblio maišelis turi būti sandariai uždarytas ir išmestas iš karto po siurbimo. Siurbimas pakelia kilimo pluoštus ir pašalina šiukšles, kurios savo ruožtu leidžia pesticidui prasiskverbti į kilimo pagrindą, kur randamos blusų lervos. Naminių gyvūnėlių patalynę reikia išmesti arba išplauti karštame, muiluotame vandenyje. Patalpose insekticidų likučius kartu su vabzdžių augimo reguliatoriumi, kuris blokuoja blusų lervų vystymąsi, reikia tepti ant kiliminės dangos, baldų, kuriuose gyvena augintiniai, ir įtrūkimų bei įskilimų ant kietų grindų. Žmonės ir naminiai gyvūnai turi nepatekti į apdorotą plotą, kol visi paviršiai išdžius ir vieta bus išvėdinta. Lauko zonos, kuriose lankosi augintiniai, turėtų būti apdorojamos tuo pačiu metu, kaip ir namai, naudojant mikrokapsulinius preparatus. Šiais preparatais reikia apdoroti vietas, kuriose lankomi gyvūnai.
