Musės

Musės- dvisparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva būna pilka, juoda, metališkai blizganti. Lietuvoje sutinkama virš šimto rūšių musių. Musių lervos be galvos ir be kojų, vystosi mėšle, pūvančių augalų liekanose, lapų krūvose ar augalų šaknyse. Musės turi gerai išvystytas akis, kai kurios rūšys ir gerai išvystytą klausą. Skonio receptoriai yra kojų letenėlėse. Priklausomai nuo rūšies, burnos aparatas gali būti laižomasis arba duriamasis, jei musė maitinasi krauju. Dažnai musės gyvena sąvartynuose, tvartuose, visur, kur yra antisanitarinės sąlygos. Dažnai perneša infekcines ligas ir parazitus. 

Kambarinė musė

Išvaizda
Kambarinės musės yra 0,5-0,9 cm ilgio. Jos yra pilkos, turi 4 tamsius dryžius ant krūtinės ir nugaros (segmentas už galvos su kojomis ir sparneliais) ir du sparnelius. Kojų galuose turi lipnias pagalvėles, kurios joms leidžia lengvai vaikščioti ant sienų ir lubų. Galvoje dominuoja didelės, raudonai rudos sudėtingos akys, kurios apsuptos šviesiai auksine juostele. Trumpos antenos auga tarp akių, puiki uoslė leidžia užuosti maistą iš labai toli. Kambarinės musės lervos yra kremiškai baltos spalvos, verpsto formos. Galvos galiuke yra burna, ir kvėpavimo angos. Lervos yra nuo 0,6 iki 0,9cm ilgio. Subrendusios lervos virsta į rudas lėliukes.

Biologija 
Kambarinių musių patelės deda kiaušinėlius grupelėmis po 75 – 150 įvairiose drėgnose, pūvančiose fermentuotose organinėse medžiagose, įskaitant gyvūnų mėšlą, nupjautą žolę, šiukšles, išmestą gyvūnų maistą ar dirvą užterštą minėtomis medžiagomis. Per gyvenimą patelė gali padėti daugiau nei 500 kiaušinėlių. Kiaušinėliai išsirita per dieną ir jaunos lervos slepiasi maitinimosi medžiagoje, kur auga ir vystosi nuo trijų dienų iki keleto savaičių, priklausomai nuo temperatūros ir maisto kokybės. Lervos migruoja į sausesnę vietą kur virsta lėliukėmis. Lėliukės stadija trunka nuo trijų dienų iki keturių savaičių, kol lėliukė tampa suaugusia muse. Optimaliomis sąlygomis kambarinės musės gyvenimo ciklas gali trukti apie dvi savaites.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Suaugusios musės gali migruoti į vietas už 10-20km., bet dauguma lieka vieno-dviejų km. spinduliu aplink maitinimosi vietą. Suaugusios musės turi gerą apetitą ir minta įvairiu maistu, nuo ekskrementų iki žmonių maisto. Jos minta skysčiais, bet gali valgyti kietą maistą suskystindamos jį atrytais virškinamojo trakto skysčiais. Dieną jos tupi ir skraido mažiau nei 1,5-2m. virš žemės, o naktį aukščiau. Kambarinės musės ant savo kojelių perneša įvairių susirgimų sukėlėjus, dažniausiai tai būna virškinimo ligų sukėlėjai. 

Prevencija ir kontrolė
Muses traukia kvapai, todėl nereiktų laikyti atvirų šiukšlių konteinerių, šiukšliadėžių, maisto likučių ir t.t. Kadangi suaugusios musės ilsisi netoli maitinimosi vietų, sanitarinės priemonės yra pagrindinis dalykas kontroliuojant muses, nes jos eliminuoja lervų veisimosi vietas.
Efektyvios kontrolės priemonės yra vabzdžiams uždari šiukšlių konteineriai, durys, kurios pačios užsidaro, tinkleliai, užuolaidos. 

Mėsmusė musė

Išvaizda
Mėsmusės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Europoje mėsinių musių yra apie 100 rūšių. Šios rūšies muses iš būrio yra labai lengva identifikuoti dėl jų metališkai mėlynos ar žalios spalvos. Dėl savo spalvos dar jos vadinamos mėlynosiomis (Calliphora) ar žaliosiomis (Lucilia) musėmis. Jos yra apie 1-1,5 cm ilgio. Turi vieną porą sparnų. Lervos 9–22 mm ilgio, yra minkštos ir savo išvaizda primena kirminus ar ryžio grūdą. 

Dauginimasis 
Priklausomai nuo rūšies per savo gyvavimą musės patelė padeda nuo 540 iki 2300 kiaušinėlių. Vienu metu kiaušinėliai padedami  nuo 100 iki 180 vnt. porcijomis ant mėsos, žuvies, gyvūnų išmatų, šiukšliadėžių. Kiaušinėlius deda ant maisto šaltinio, kad išsivysčiusios lervos turėtų maisto. Lerva išsivysto iš kiaušinėlio po 6-7 dienų. Nuo kiaušinėlių iki suaugėlio vystymasis trunka nuo 15 iki 20 dienų. Suaugusios musės gyvenimo trukmė yra penkios savaitės. Mėsmusės žiemoja lėliukės arba suaugėlio stadijoje. 

Įpročiai, elgesys ir mityba
Pateles traukia pūvančios mėsos kvapas. Todėl mėsmusės dažnai aptinkamos prie negyvų gyvūnų. Pūvanti mėsa yra būtina ne tik patelėms, bet ir lervų išlikimui ir augimui. Patinai minta augalų žiedadulkėmis. Taip tampa augalų apdulkintojais. Lervos itin aktyviomis tampa naktį. Mėsmusės perneša infekcines ligas užkrėsdamos žmonėms maistą ir maisto ruošimo paviršius. Taip pat galima pernešti ligas nutūpdamos ant atvirų žaizdų žmonėms, gyvuliams ar naminiams gyvūnėliams. Musės patogeninius organizmus pernaša ant savo kojų. Patogeniniai organizmai gali platinti dizenteriją, akių infekcines ir kitas ligas.

Prevencija ir kontrolė
Šiltuoju metų laiku, kai musių daugiausia, kyla grėsmė, kad tūpdamos ant neuždengtų maisto produktų, užkrės maistą infekcinėmis ligomis. Suvalgius užkrėsto maisto, galima ne tik virškinamojo trakto negalavimo problema, bet ir rimtesnė infekcinė liga. Siekiant sumažinti musių patekimą į patalpas, gelbsti langų ir durų tinkleliai. Šiukšliadėžes reiktų laikyti su sandariais dangčiais. Dažnai keisti naminių augintinių dėžutes, kuriose atliekami gamtiniai reikalai. Musių kontrolei naudojami ilgo veikimo insekticidai, lipnios priemonės, šviesos spąstai. 

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias mėsmuses ir padės profesionaliai jas išnaikinti.

 

Drozofila arba vaisinė muselė

Išvaizda
Drozofila yra mažų muselių rūšis. Suaugusieji yra nuo 3 iki 4 mm ilgio. Akys gali būti raudonos, nors kai kurios akys tamsios. Muselės gali būti rudos arba gelsvos spalvos. Suglausti sparnai visiškai dengia kūnelį Lervos beakės, 7-8 mm ilgio. 

Dauginimasis 
Vaisinė muselė yra žinoma dėl savo gebėjimo greitai daugintis. Patelės padeda apie 500 kiaušinėlių. Nuo padėto kiaušinėlio iki suaugėlio išsivysto per 10 dienų. Vaisinių muselių lervos vystosi drėgnose vietose, kur yra organinių medžiagų ir stovinčio vandens. Pakanka skysčio šiukšlių dėžės dugne, nešvarios šluostės, papuvusios bulvės, svogūno ar kitų daržovių šiukšliadėžėje ir pamatysime skraidančių muselių būrį. Visas gyvenimo ciklas trunka 25 ar daugiau dienų, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir maisto prieinamumą.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Vaisines muses vilioja mielės, susidarančios tik pradėjus pūti augalams. Sėklos, daržovės, pernokę vaisiai ir grybai yra vaisinių musių mėgstamas maisto šaltinis. Muselei prakanda pernokusio vaisiaus ar daržovės luobelės, kad galėtų padėti kiaušinėlius. Patys to nežinodami parsivežame jas namo su vaisiais. Išsiritusios lervos maitinasi pūvančia maisto mase, kurioje buvo padėti kiaušinėliai. Vaisinės muselės dažniausiai maitinasi vaisiais ir kitomis cukrinėmis medžiagomis. Vaisines museles traukia fermentuojantis cukrus, esantis alkoholiniuose gėrimuose. Vaisinės musės taip pat gali maitintis organinėmis medžiagomis, esančiomis nešvariose kanalizacijose.

Prevencija ir kontrolė
Manoma, kad vaisinės muselės nėra ligų platintojos, tačiau jų buvimas namuose, nėra malonus. Maistas, užterštas lervomis, patekęs į žmogaus organizmą, gali sukelti žarnyno sutrikimą ar kitų sveikatos problemų. Vaisinės muselės nemėgsta švarių namų. Greitai gendantys produktai, turi būti laikomi šaldytuve arba sandariai uždarytuose induose. Įpuvę, pernokę vaisiai turi būti išnešti iš namų. Panaudotus indus (išgėrus sultis, saldžius gėrimus, alkoholį) nedelsiant išplauti. Reguliariai išnešti šiukšles ir plauti šiukšliadėžes. Vaisinių muselių kontrolei galima naudoti insekticidus (aerozolius), įvairias lipnias gaudykles ir t.t.

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias vaisines museles ir padės profesionaliai jas išnaikinti.

 

Vamzdynų muselė

Javinė muselė

Išvaizda
Šios muselė yra labai panašios į vaisines museles. Javinė muselė yra maža, ryškiai geltonos su trimis išilginėmis juodomis žymėmis ant krūtinės ir skersinėmis žymėmis ant pilvo. Muselių ilgis 2,5–3mm., sparnelių 5mm. Jos pradeda skraidyti kovo pabaigoje arba balandžio mėnesio pirmoje pusėje ir gali būti maitinantis gėlių nektaru ir įvairiais saldžiais skysčiais bei ekskrementais. Suaugusios muselės rudenį susispiečia į pastatų palėpes, kad peržiemotų.

Dauginimas
Patelė kiaušinius padeda į dirvą.  Per metus gali atsivesti  dvi vadas. Vasarą lervos išsivysto pievose, laukuose ir ganyklose. Minta amarais, kurių būna ant žolės šaknų.

Žala
Milžiniški vabzdžių skaičiai dažniausiai atsiranda viršutiniuose pastatų aukštuose, kurie yra netoli parkų ar didelių pievų, kuriuose vystosi jų lervos. Jos masiškai apspinta sienas, langus, parapetus, laiptines. Vėsiu ar vėjuotu oru linkusios slėptis, todėl esant praviriems langams, pro plyšius lenda į patalpų vidų ir spiečiasi ant lubų ar langų nišų. Pagrindinis muselių tikslas yra sulindus saugiai peržiemoti. 

Prevencija ir kontrolė
Javinės muselės neplatina infekcinių ligų, tačiau sukelia nemažai diskomforto apspitusios paskutinius daugiaaukščių pastatų aukštus. Siekiant sumažinti javinių muselių populiaciją, rekomenduojama reguliariai šienauti pievas, rudenį sugrėbti ir išvežti lapus, paliekant kuo mažiau galimybių muselėms saugiai žiemoti.

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias javines museles ir padės profesionaliai jas išnaikinti.

 

Kandiniai uodeliai

Išvaizda
Kandiniai uodeliai (kitaip dar vadinami kanalizacijos muselėmis ) yra labai mažos gležnos „plaukuotos“ muselės apie 1-4mm dydžio. Kandiniai uodeliai gali būti gelsvos, rusvai pilkos ar juodos spalvos. Jų pailgi, lapo formos , baltomis dėmelėmis sparneliai ramybės būsenoje yra suglausti į stogo formą virš nugaros. Kūnas ir sparneliai padengti ilgais tankiais plaukeliais. Šie uodeliai turi ilgas antenas. Subrendusios lervos yra 3-9mm ilgio. Jos turi tamsias sukietėjusias dėmes ant kiekvieno nugaros segmento, gyvena vandenyje.

Biologija 
Patelės padeda 30 – 100 kiaušinėlių į gelį panašioje juostelėje, kuri pritvirtinama prie akmenų vandens telkiniuose, nuotekų valymo įmonių filtruose ar vandens vamzdžiuose. Kiaušinėliai išsirita per dvi dienas, lervos baigia vystytis per 9 – 15 dienų. Lervos minta dumbliais, grybais, bakterijomis ir dumblu. Lėliukės stadija trunka apie pusantros dienos. Vystymosi laikas nuo kiaušinėlio iki suaugusio uodelio yra nuo 7 iki 28 dienų. Suaugusios gyvena iki dviejų savaičių.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Kandiniai uodeliai yra įkyrūs , kai jie veisiasi skysčiuose esančiuose drenaže, purvinuose atliekų konteineriuose. Jie tampa problema, kai prisiveisia dideliais kiekiais nuotekų valymo įmonių filtruose. Suaugę kandiniai uodeliai blogai skraido, todėl randami dideli kiekiais ant sienų tose vietose, kur veisiasi. Aktyvesni naktį, ir pastebimi sklandantys veisimosi vietose. Dieną jie tupi ant paviršių viduje ar nuo skersvėjų apsaugotose vietose lauke. Suaugę minta nektaru ar užterštu vandeniu.

Prevencija ir kontrolė
Kai kandiniai uodeliai tampa pastovia problema pastate, akivaizdu, kad jie veisiasi arba tame pastate arba netoli esančiuose vietose, tokiose kaip nuotėkų valymo įrenginiai. Jei įmanoma, užkrėtimo šaltinį reikia pašalinti mechaniniu būdu. 

Pilkoji lavonmusė

Išvaizda
Pilkosios lavonmusės dydžiu panašios į kambarines muses (6-10mm), bet tvirtesnės kūno struktūros. Jos yra pilkos, neturi dryžių ant krūtinės ląstos (segmentai su sparneliais ir kojomis), turi geltonus ar auksinius plaukelius ant nugaros, už galvos ir aplink sparnelių pagrindą. Pilkosios lavonmusės kai ilsisi atrodo siauros, nes sparneliai susiglaudžia virš nugaros. Lervos yra verpsto formos vikšrai, bet niekada nematomos, nes vystosi kaip parazitai sliekuose.

Biologija 
Patelės poruojasi pavasarį ir deda kiaušinėlius dirvos plyšiuose. Kiaušinėliai išsirita per tris dienas ir lervos apsigyvena sliekų kūnuose, kur toliau vystosi. Vystymasis (nuo kiaušinėlio iki suaugusios musės) trunka nuo 27 iki 39 dienų. Per metus paprastai užauga keturios kartos.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Pilkosios lavonmusės yra erzinančios, nes suaugusios peržiemoja pastatų palėpėse ar sienų ertmėse, ypač senesnės statybos pastatuose. Prieš žiemą musės susiburia į dideles grupes ir apsigyvena pastatuose, vėlai rudenį ieškodamos pastogės krentant temperatūrai. Šiltomis žiemos ar pavasario dienomis jos erzina namų gyventojus, kai pradeda aktyvėti ir vangiai ropoti sienomis ar langais. Kai oras sušyla, pilkosios lavonmusės išlenda iš savo slėptuvių, išskrenda lauk arba skrenda į kitas vidaus patalpas. Jas stimuliuoja šiluma, todėl jos dažnai randamos pietinėje ar vakarinėje pastatų pusėje. Jas traukia šviesa.

Prevencija ir kontrolė
Nėra efektyvaus kovojimo būdo su šiomis musėmis lervos stadijoje, nes jos vystosi sliekuose. Kontrolė turi prasidėti prieš joms dideliais kiekiais patenkant į pastatus. Efektyviausia ilgalaikė priemonė yra užsandarinti landas sienose ir stoge. Dideli šių musių kiekiai gali būti susiurbti siurbliu.
Žiemą silpna šviesa palėpėje privers muses mirti nuo šalčio ir maisto trūkumo.