Musės

Musės- dvisparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva būna pilka, juoda, metališkai blizganti. Lietuvoje sutinkama virš šimto rūšių musių. Musių lervos be galvos ir be kojų, vystosi mėšle, pūvančių augalų liekanose, lapų krūvose ar augalų šaknyse. Musės turi gerai išvystytas akis, kai kurios rūšys ir gerai išvystytą klausą. Skonio receptoriai yra kojų letenėlėse. Priklausomai nuo rūšies, burnos aparatas gali būti laižomasis arba duriamasis, jei musė maitinasi krauju. Dažnai musės gyvena sąvartynuose, tvartuose, visur, kur yra antisanitarinės sąlygos. Dažnai perneša infekcines ligas ir parazitus. 

Kambarinė musė

Mėsmusė musė

Išvaizda
Mėsmusės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Europoje mėsinių musių yra apie 100 rūšių. Šios rūšies muses iš būrio yra labai lengva identifikuoti dėl jų metališkai mėlynos ar žalios spalvos. Dėl savo spalvos dar jos vadinamos mėlynosiomis (Calliphora) ar žaliosiomis (Lucilia) musėmis. Jos yra apie 1-1,5 cm ilgio. Turi vieną porą sparnų. Lervos 9–22 mm ilgio, yra minkštos ir savo išvaizda primena kirminus ar ryžio grūdą. 

Dauginimasis 
Priklausomai nuo rūšies per savo gyvavimą musės patelė padeda nuo 540 iki 2300 kiaušinėlių. Vienu metu kiaušinėliai padedami  nuo 100 iki 180 vnt. porcijomis ant mėsos, žuvies, gyvūnų išmatų, šiukšliadėžių. Kiaušinėlius deda ant maisto šaltinio, kad išsivysčiusios lervos turėtų maisto. Lerva išsivysto iš kiaušinėlio po 6-7 dienų. Nuo kiaušinėlių iki suaugėlio vystymasis trunka nuo 15 iki 20 dienų. Suaugusios musės gyvenimo trukmė yra penkios savaitės. Mėsmusės žiemoja lėliukės arba suaugėlio stadijoje. 

Įpročiai, elgesys ir mityba
Pateles traukia pūvančios mėsos kvapas. Todėl mėsmusės dažnai aptinkamos prie negyvų gyvūnų. Pūvanti mėsa yra būtina ne tik patelėms, bet ir lervų išlikimui ir augimui. Patinai minta augalų žiedadulkėmis. Taip tampa augalų apdulkintojais. Lervos itin aktyviomis tampa naktį. Mėsmusės perneša infekcines ligas užkrėsdamos žmonėms maistą ir maisto ruošimo paviršius. Taip pat galima pernešti ligas nutūpdamos ant atvirų žaizdų žmonėms, gyvuliams ar naminiams gyvūnėliams. Musės patogeninius organizmus pernaša ant savo kojų. Patogeniniai organizmai gali platinti dizenteriją, akių infekcines ir kitas ligas.

Prevencija ir kontrolė
Šiltuoju metų laiku, kai musių daugiausia, kyla grėsmė, kad tūpdamos ant neuždengtų maisto produktų, užkrės maistą infekcinėmis ligomis. Suvalgius užkrėsto maisto, galima ne tik virškinamojo trakto negalavimo problema, bet ir rimtesnė infekcinė liga. Siekiant sumažinti musių patekimą į patalpas, gelbsti langų ir durų tinkleliai. Šiukšliadėžes reiktų laikyti su sandariais dangčiais. Dažnai keisti naminių augintinių dėžutes, kuriose atliekami gamtiniai reikalai. Musių kontrolei naudojami ilgo veikimo insekticidai, lipnios priemonės, šviesos spąstai. 

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias mėsmuses ir padės profesionaliai jas išnaikinti.

 

Drozofila arba vaisinė muselė

Išvaizda
Drozofila yra mažų muselių rūšis. Suaugusieji yra nuo 3 iki 4 mm ilgio. Akys gali būti raudonos, nors kai kurios akys tamsios. Muselės gali būti rudos arba gelsvos spalvos. Suglausti sparnai visiškai dengia kūnelį Lervos beakės, 7-8 mm ilgio. 

Dauginimasis 
Vaisinė muselė yra žinoma dėl savo gebėjimo greitai daugintis. Patelės padeda apie 500 kiaušinėlių. Nuo padėto kiaušinėlio iki suaugėlio išsivysto per 10 dienų. Vaisinių muselių lervos vystosi drėgnose vietose, kur yra organinių medžiagų ir stovinčio vandens. Pakanka skysčio šiukšlių dėžės dugne, nešvarios šluostės, papuvusios bulvės, svogūno ar kitų daržovių šiukšliadėžėje ir pamatysime skraidančių muselių būrį. Visas gyvenimo ciklas trunka 25 ar daugiau dienų, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir maisto prieinamumą.

Įpročiai, elgesys ir mityba
Vaisines muses vilioja mielės, susidarančios tik pradėjus pūti augalams. Sėklos, daržovės, pernokę vaisiai ir grybai yra vaisinių musių mėgstamas maisto šaltinis. Muselei prakanda pernokusio vaisiaus ar daržovės luobelės, kad galėtų padėti kiaušinėlius. Patys to nežinodami parsivežame jas namo su vaisiais. Išsiritusios lervos maitinasi pūvančia maisto mase, kurioje buvo padėti kiaušinėliai. Vaisinės muselės dažniausiai maitinasi vaisiais ir kitomis cukrinėmis medžiagomis. Vaisines museles traukia fermentuojantis cukrus, esantis alkoholiniuose gėrimuose. Vaisinės musės taip pat gali maitintis organinėmis medžiagomis, esančiomis nešvariose kanalizacijose.

Prevencija ir kontrolė
Manoma, kad vaisinės muselės nėra ligų platintojos, tačiau jų buvimas namuose, nėra malonus. Maistas, užterštas lervomis, patekęs į žmogaus organizmą, gali sukelti žarnyno sutrikimą ar kitų sveikatos problemų. Vaisinės muselės nemėgsta švarių namų. Greitai gendantys produktai, turi būti laikomi šaldytuve arba sandariai uždarytuose induose. Įpuvę, pernokę vaisiai turi būti išnešti iš namų. Panaudotus indus (išgėrus sultis, saldžius gėrimus, alkoholį) nedelsiant išplauti. Reguliariai išnešti šiukšles ir plauti šiukšliadėžes. Vaisinių muselių kontrolei galima naudoti insekticidus (aerozolius), įvairias lipnias gaudykles ir t.t.

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias vaisines museles ir padės profesionaliai jas išnaikinti.

 

Vamzdynų muselė

Javinė muselė

Išvaizda
Šios muselė yra labai panašios į vaisines museles. Javinė muselė yra maža, ryškiai geltonos su trimis išilginėmis juodomis žymėmis ant krūtinės ir skersinėmis žymėmis ant pilvo. Muselių ilgis 2,5–3mm., sparnelių 5mm. Jos pradeda skraidyti kovo pabaigoje arba balandžio mėnesio pirmoje pusėje ir gali būti maitinantis gėlių nektaru ir įvairiais saldžiais skysčiais bei ekskrementais. Suaugusios muselės rudenį susispiečia į pastatų palėpes, kad peržiemotų.

Dauginimas
Patelė kiaušinius padeda į dirvą.  Per metus gali atsivesti  dvi vadas. Vasarą lervos išsivysto pievose, laukuose ir ganyklose. Minta amarais, kurių būna ant žolės šaknų.

Žala
Milžiniški vabzdžių skaičiai dažniausiai atsiranda viršutiniuose pastatų aukštuose, kurie yra netoli parkų ar didelių pievų, kuriuose vystosi jų lervos. Jos masiškai apspinta sienas, langus, parapetus, laiptines. Vėsiu ar vėjuotu oru linkusios slėptis, todėl esant praviriems langams, pro plyšius lenda į patalpų vidų ir spiečiasi ant lubų ar langų nišų. Pagrindinis muselių tikslas yra sulindus saugiai peržiemoti. 

Prevencija ir kontrolė
Javinės muselės neplatina infekcinių ligų, tačiau sukelia nemažai diskomforto apspitusios paskutinius daugiaaukščių pastatų aukštus. Siekiant sumažinti javinių muselių populiaciją, rekomenduojama reguliariai šienauti pievas, rudenį sugrėbti ir išvežti lapus, paliekant kuo mažiau galimybių muselėms saugiai žiemoti.

UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias javines museles ir padės profesionaliai jas išnaikinti.