Šeriauodegiai ir kiti vabzdžiai

Informacija ruošiama.

Sidabrinė avižėlė arba Cukrinis žvyninukas

Išvaizda

7–12 mm ilgio. Cukrinis žvyninukas, tik priešnugarėlė ir antsparniai su raudonu piešiniu. Spalva ir ornamentai priklauso nuo oro temperatūros. Būdingas požymis – po 1 juodą didelį tašką ant priekinių sparnų antsparnių. Nors antsparnius turi, bet užpakalinių sparnų neturi, nors pasitaiko ir išimčių

Gyvenimo ciklas

Patelės ootekoje būna 30-40 kiaušinėlių. Patelės ooteką nešioja su savimi beveik iki pat nimfų išsiritimo t.y. 15-30 d. Nimfos subręsta iki suaugėlių per 1,5-3 mėnesius. Suaugusio prūsoko gyvenimo trukmė apie 1 metus.

Įpročiai

Gyvena šildomuose pastatuose, dažnai virtuvėse ir laivuose. Labai mėgsta aukštą tamperatūrą ir drėgmę. Naktiniai vabzdžiai. Visaėdžiai.

Naminis šeriauodegis

Dviporiakojai (Various)

Išvaizda
Dviporiakojai- tai didžiausia rūšių skaičiumi šimtakojų klasė. Dauguma dviporiakojų yra rudos arba juodos spalvos, bet yra morkinės ir raudonos spalvos. Ilgis - nuo 2,5 iki 5cm. Dažniausiai kirmėliškos formos. Kūnas sudarytas iš galvos ir liemens. Pastarasis susideda iš daugiau ar mažiau beveik vienodų segmentų. Pirmasis segmentas kojų neturi, kiti trys segmentai turi po vieną porą kojų, o visi likusieji segmentai – po 2 poras trumpučių kojų. Pabaidyti dviporiakojai susiriečia į ritinėlį.

Biologija 
Patelė padeda nuo 20 iki 300 kiaušinių dirvoje. Dauguma dviporiakojų lytinę brandą pasiekia antraisiais gyvenimo metais. Suaugę po lytinės brandos išgyvena dar porą metų. 

Įpročiai, elgesys ir mityba
Dviporiakojai paplitę lauke, ypač drėgnose vietose. Aplink pastatus jie aptinkami gėlynuose ir soduose. Žmonės dviporiakojus randa po mulčių, lapų, žolių krūvomis, taip pat po šunų būdomis ir pavėsinėmis. Dviporiakojai ypač paplitę tose vietose, kur dirvožemis yra drėgnas. Jų maitinimosi šaltinis yra pūvančių  augalų liekanos (nukritę lapai, kompostuojama žolė ir pūvančio medžio dalys). 
Rudenį dviporiakojai dažnai migruoja. Jie pasitraukia iš įprastos buveinės. Mokslininkai daro prielaidą, kad jie galbūt bando pasiruošti žiemai. Tačiau dviporiakojai taip pat buvo pastebėti migruojantys ir po smarkaus lietaus, kai jų buveines užlieja vanduo. Dažniausiai po tokių situacijų jie aptinkami pastatų kiemuose, terasose, verandose. Dviporiakojai ieško plyšių lipdami ant namo pamatų, sienų. Taip pat į pastatus patenka pro rūsio ar garažo duris ir langus, ventiliacijos angas. Dviporiakojai, patekę į patalpas, žūsta per kelias dienas, nebent jie randa maisto ir patalpose yra didelė drėgmė. Dviporiakojai išskiria skystį, kuris yra toksiškas kai kuriems vabzdžiams ir mažiems gyvūnams. Ši išskirta medžiaga, patekusi ant žmogaus kūno, gali sukelti pūsleles.

Prevencija ir kontrolė
Dviporiakojų buvimo požymiai: virtualus kirmėlės pastebėjimas. Kitokie buvimo ženklai nėra nustatyti.