Vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Skruzdžių būna įvairių formų ir dydžių. Kiekvienoje skruzdžių kolonijoje yra griežta kastų sistema, su funkcijų pasiskirstymu: motinėlės (vaisingos patelės), darbininkės (lytiškai nesubrendusios patelės) ir patinėliai. Skruzdėlės darbininkės yra atsakingos už maisto paiešką, jauniklių maitinimą, lizdų statybą ir priežiūrą, taip pat jo ginimą nuo įsibrovėlių. Patinėlių yra vienintelis paskirtis - apvaisinti motinėlę. Skruzdėlės- besparniai vabzdžiai, tačiau poravimosi metu motinėlėms ir patinams susiformuoja sparnai. Po apvaisinimo sparnus numeta.
Juodoji arba sodinė skruzdėlė (Lasius niger)
Išvaizda
Skruzdės yra juodos ar tamsiai rudos spalvos. Darbininkės yra 3-4 mm ilgio, o motinėlės kūno ilgis yra 7,5-10 mm.
Biologija
Sodo skruzdėlė, kaip ir kitos skruzdėlės, turi keturias vystymosi stadijas, t.y. pilną metamorfozę (kiaušinėlis, lerva, leliukė ir suaugėlis). Karalienė deda mažus, baltus, inksto formos kiaušinius su lygiu lipniu paviršiumi. Kiaušiniai dedami pavasarį ir rudenį. Suaugėlių gyvenimo trukmė - nuo 4 iki 12 mėnesių. Darbininkės gyvena 2-3 metus, motinėlė - nuo 15 iki 20 metų.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Tai bendruomeniniai vabzdžiai, gyvenantys didelėse kolonijose. Kolonijas gali sudaryti net iki 40 000 darbininkių, tačiau vidutinis darbininkių skaičius yra nuo 4000 iki 7000. Tuo pačiu metu lizde būna kelios dešimtys patinų ir net keli šimtai besparnių motinėlių.
Skruzdėlyno nematoma požeminė dalis gali eiti į gylį iki pusantro metro. Be to, 70-90 procentų darbinių skruzdėlių nuolat yra skruzdėlyne ir gali niekada neišlįsti į dirvos paviršių, nes maitinasi už maisto atsargas atsakingų skruzdėlių atneštu grobiu. Tai itin apsunkina kovą su skruzdėlėmis.
Sodo skruzdėlės- visaėdės. Daržuose ir soduose gyvenančios skruzdėlės kenkia kultūriniams augalams. Labai mėgsta saldžius maisto produktus, tokius kaip nektaras, amarų išskyros. Skruzdėlės darbininkės, ieškodamos maisto, prasiskverbia ir į gyvenamąsias patalpas. Labai mėgsta pažeistas kenkėjų kambarines gėles, kurių saldžiomis išskyromis jos minta. Maisto šaltiniu tampa gyvi ir negyvi vabzdžiai, kurie yra baltymų šaltinis.
Prevencija ir kontrolė
Net jeigu pavyksta dirvos paviršiuje išnaikinti visas skruzdėles, tačiau jei po žeme lieka motinėlė ir jaunos skruzdėlės-darbininkės, šeimos sudėtis atkuriama iki būtino dydžio ir gali netgi dar labiau padidėti. Norint išnaikinti visą skruzdėlių koloniją, būtina sunaikinti motinėlę.
Faraoninė skruzdėlė (Monomorium pharaonis)
Išvaizda
Faraoninė skruzdėlė yra labai maža, apie 2 mm ilgio.
Darbininkės - rudai geltonos, su tamsesniu pilvo galu, patinai – juodi, su gelsvomis kojomis.
Biologija
Faraoninės skruzdėlės poruojasi lizde. Apvaisintos motinėlės atsiskiria nuo pagrindinio lizdo ir sudaro naujas šeimas. Kiekviename lizde yra po dvi motinėles. Motinėlės per savo gyvenimą padeda apie 300-350 kiaušinėlių. Vystymasis nuo kiaušinėlių iki suaugusių trunka nuo 38 iki 45 dienų. Motinėlės gyvenimo trukmė - nuo 4 iki 12 mėnesių, o skruzdėlių darbininkių – tik iki 10 savaičių. Jei viename bute yra skruzdėlių, tai per metus jos gali prisidauginti ir „apkrėsti" visą daugiabutį namą.
Įpročiai, elgesys ir mityba
Mūsų klimatinėje juostoje faraoninės skruzdėlės natūralioje gamtoje gyventi negali, todėl jos prisitaikė gyventi pastatuose, žmogaus butuose, ligoninėse, globos namuose ir kt.
Šios skruzdėlės įsikuria sienų plyšiuose, palangių kiaurymėse, tinko įtrūkiniuose, perdengimų ertmėse, keramikos plytelių ertmėse, po parketu, grindimis, linoleumu, už grindjuosčių, balduose, šaldytuvuose ir kitose žmonių netrukdomose tamsiose vietose. Mėgsta šilumą. Optimali temperatūra apie 30 C°, todėl puikiai dauginasi šildomose patalpose.
Faraoninės skruzdėlės - visaėdės, ypač mėgsta baltymingus produktus, saldumynus (vaisių sultis, sirupus, pyragus). Maisto šaltiniu tampa mirę ir gyvi vabzdžiai. Skruzdėlės gyvena kolonijomis. Jų aktyvumas, gyvybingumas priklauso nuo jų kolonijos dydžio. Skruzdėlės darbininkės yra visos kolonijos maitintojos - jos ieško maisto visur bėgiodamos. Šios skruzdėlės maisto ieškoti keliauja iš vienų patalpų į kitas per sienose, grindyse esančius plyšius, pro vandens, dujų vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros rozetes, apšildymo įrangos įvadus.
Kontrolė ir naikinimas
Faraonines skruzdėles naikinti dezinsekciniais skystais tirpalais - purškimo metodu netikslinga, nes žūna apie 10% skruzdėlių, o kitos lieka lizde. Išlikusios gyvos išeina kitur ieškoti žmogui neprieinamos vietos. Praktikoje išbandytas efektyviausias apnuodytų vylių metodas su priviliojančiomis medžiagomis, o taip pat preparatai su vabzdžių vystymosi reguliatoriais. Šių preparatų poveikio esmė tame, kad skruzdėlės darbininkės nuneša jauką ir juo pamaitina motinėles bei lervas. Veiklioji medžiaga pakeičia šių vabzdžių vystymosi ypatumus – jie nebesugeba pasiekti suaugėlių stadijos ir žūva. Tokiu būdu sunaikinamas visas lizdas, o ne tik pavienės skruzdėlės darbininkės (kas nutinka, kai naudojami kitokio tipo insekticidai). Tokiu principu sunaikinama visa sunkiai prieinamoje vietoje įsikūrusi kolonija.
UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ pasirengusi suteikti išsamią informaciją apie atsiradusias faraonines skruzdėles ir padės profesionaliai jas išnaikinti.
Argentinos skruzdėlė (Linepithema humile)
Išvaizda
Argentininės skruzdėlės gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Visos argentininės skruzdėlės yra nuo 2,2 iki 2,8 mm ilgio.
Biologija
Kaip ir kitos skruzdžių rūšys, argentininės skruzdėlės pereina dauginimosi procesą, vadinamą pilna metamorfoze. Kiaušinėliai yra balti. Lervos iš jų išsirita po 28 dienų ir pasiekia suaugusių etapą maždaug per 74 dienas.
Argentininės skruzdėlės gali gyventi dirvožemyje, po medžiais, rąstais, nuolaužomis ar mulčiu. Jos taip pat gali veistis prie krūmų ar medžių. Skruzdžių lizdai dažnai būna plokšti, siekiantys iki 20 cm aukščio.
Kitos skruzdžių rūšys turi sezoninius vedybinių spiečių būrius, bet argentininės skruzdėlės vedybinių spiečių būrių nekuria. Jos dauginasi ne spiečiuose, bet lizdų viduje. Kartais dėl oro sąlygų ar kolonijos spaudimo argentininių skruzdžių karalienė gali palikti lizdą, kad įkurtų naujas kolonijas. Nauji lizdai yra kuriami aplink originalųjį ir lieka sujungti su karalienės senąja kolonija, todėl darbininkės skruzdės kartais dirba abiejose kolonijose.
Įpročiai, elgsena ir mityba
Argentininės skruzdės yra lengvai prisitaikančios ir gali kurti lizdus įvairiose vietose. Kolonijos būna milžiniškos, gali turėti šimtus karalienių. Lizdai dažniausiai būna drėgname dirvožemyje, šalia pastatų, prie šaligatvių ar po lentomis. Šios skruzdės keliauja takais, kurie gali būti pastebimi ant pastatų, medžių ar veda į namus.
Argentininės skruzdės yra visaėdės, vadinasi, jos gali ėsti beveik viską, bet labiausiai mėgsta saldų maistą. Jos keliauja tarp savo lizdų ir maisto šaltinių. Argentininių skruzdžių maisto ieškojimo takai- labiausiai jų pastebimas požymis.
Pievinė skruzdėlė (Tetramorium caespitum )
Išvaizda
Pievinės skruzdėlės yra nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos. Skruzdės yra nuo 2,5 iki 3 mm ilgio.
Biologija
Pievinėms skruzdėlėms būdinga pilna metamorfozė (kiaušinėlis, lerva, lėliukė, suaugėlis). Vystymasis užtrunka nuo 36 iki 63 dienų. Pievinės skruzdės aktyviausios birželio ir liepos mėnesiais. Po apvaisinimo patelė ieško kitos vietos lizdui ir tampa naujos kolonijos karaliene. Lizde labai retais atvejais būna dvi ar daugiau karalienių. Kolonijose gali būti iki 10 000 darbininkių.
Įpročiai, elgsena ir mityba
Pievinės skruzdėlės įsiveržia į pastatus ieškodamos maisto. Lizdai kuriami lauke po akmenimis, šaligatvių plytelėmis ar grindinių plyšiuose. Pirmenybę teikia mažai augalijos turinčioms vietovėms. Taip pat lizdus gali susukti sienose, po grindimis. Skruzdžių lizdai gali užimti nuo 1,2 iki 4,8 m² ir yra 45-90 cm gylyje. Lizdus galima indentifikuoti pagal mažos kraterio formos smėlio ar žemių kauburius.
Tai ne greitai judantys vabzdžiai, todėl dažnai pastebimi netoliese savo lizdų.
Pievinės skruzdėlės maitinasi įvairiu maistu: mėsa, riebalais, sėklomis, amarų išskirtu lipčiumi, gyvais ir negyvais vabzdžiais. Taip pat gali maitintis ir žmonių vartojamu maistu. Šios skruzdėlės ieškodamos maisto patenka į gyvenamąsias patalpas, užteršia jas, bei sukelia riziką žmonių sveikatai, kadangi jos gali pernešti įvairius žmogui pavojingus mikroorganizmus. Skruzdės, radusios maisto šaltinį, kitoms kolonijos skruzdėms pažymi takus, maisto šaltinio link.
Pievinė skruzdė nėra agresyvi, tačiau skruzdė darbininkė gali įkąsti ir įgnybti.
Prevencija ir kontrolė
Pamačius skruzdėles namuose, būtina nustatyti jų patekimo kelius. Namuose laikytis sanitarijos: nepalikti atvirų šiukšliadėžių, atvirų saldžių produktų. Naikinti ne pavienes skruzdėles, o naikinti visą populiaciją, svarbiausia motinėlę.
