Skruzdėlės – plėviasparnių būrio vabzdžių šeima, gausiai paplitusi visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šių vabzdžių nerasime tik vieninteliame žemyne – Antarktidoje. Iš viso yra apie 14 tūkst. skruzdėlių rūšių, Lietuvoje – 65. Skruzdėlė yra smulkus vabzdys, tačiau gali būti įvairių formų, dydžių. Skruzdėlių gyvenimo būdas – bendruomeninis, kiekvienoje kolonijoje yra griežta sistema ir funkcijų pasiskirstymas. Kiekvienoje skruzdėlių šeimoje yra patinai, motinėlės (vaisingos patelės) ir darbininkės. Kai kuriose skruzdėlių šeimose darbininkės gali būti stambios, su didele galva – jos vadinamos kareiviais. Patinai ir vaisingos patelės būna sparnuotos, darbininkės – besparnės. Vos viena apvaisinta motinėlė gali suformuoti visą naują skruzdėlių šeimą.
Skruzdėlės gyvena skruzdėlynuose – jie įrengiami žemėje arba jos paviršiuje, kelmuose ir kt. Jos gali įsikurti miškuose, pelkėse, pievose ir, žinoma, žmonių kiemuose, daržuose bei namuose. Skruzdėlės maitinasi tiek augaliniu, tiek gyvūninės kilmės maistu, pavyzdžiui, kitais vabzdžiais. Skruzdėlė – vienas stipriausių gyvūnų, o jų kolonijos – tai sudėtingi socialiniai vienetai, kuriuose vyksta nuolatinis darbas, funkcijų pasiskirstymas, komunikacija. Skruzdėlių rūšys, dažniausiai apsilankančios žmonių namuose ir soduose – juodoji arba sodinė skruzdėlė, faraoninė skruzdėlė, Argentinos skruzdėlė, pievinė skruzdėlė, Rogerio skruzdėlė.
Juodoji arba sodinė skruzdėlė (Lasius niger)
Kaip atrodo juodoji skruzdėlė?
Juodosios arba sodo skruzdėlės yra viena iš skruzdėlių rūšių, dažniausiai apsilankančių žmonių sode ir namuose. Juodosios skruzdėlės išvaizda ją leidžia atskirti nuo kitų – skruzdėlės yra juodos arba tamsiai rudos spalvos, kūnas įprastai 3–5 mm ilgio (darbininkių), 7,5–10 mm ilgio (motinėlės).
Juodosios skrudėlės biologija, gyvenimo trukmė
Sodo skruzdėlė, kaip būdinga ir kitoms skruzdėlių rūšims, turi keturias vystymosi stadijas (pilną metamorfozę): kiaušinėlis, lerva, lėliukė ir suaugėlis. Juodųjų skruzdėlių motinėlė deda mažus, baltus, inksto formos kiaušinėlius, su lygiu ir lipniu paviršiumi. Kiaušinėlius skruzdėlių motinėlė deda pavasarį ir rudenį.
Juodųjų skruzdėlių gyvenimo trukmė ilga: darbininkės gyvena 2–3 metus, o motinėlė – nuo 15 iki 20 metų. Tai viena ilgiausią gyvenimo trukmę turinčių skruzdėlių.
Juodoji (sodinė) skruzdėlė: įpročiai, elgesys ir mityba
Kaip ir kitos skruzdėlių rūšys, juodosios skruzdėlės – bendruomeniniai vabzdžiai, gyvenantys kolonijose. Dideles kolonijas gali sudaryti net iki 40 000 darbininkių, o vidutinis darbininkių skaičius dažniausiai yra nuo 4000 iki 7000. Motinėle rūpinasi skruzdėlės darbininkės, nešdamos į lizdą maisto – būtent jo ieškodamos juodosios skruzdėlės ir atklysta į namus.
Nors bėgiojančias juodąsias skruzdėles pamatyti lengva, tačiau tikrasis problemos mastas gali būti ilgai nežinomas. Skruzdėlyno nematoma požeminė dalis gali į gylį eiti iki pusantro metro. Be to, apie 70–90 % skruzdėlių darbininkių nuolat yra skruzdėlyne ir gali niekada neišlįsti į paviršių, nes maitinasi už maisto atsargas atsakingų skruzdėlių atneštu grobiu. Tai itin apsunkina kovą su skruzdėlėmis, kadangi pavienių vabzdžių naikinimas problemos neišsprendžia.
Juodosios sodo skruzdėlės yra visaėdės. Labiausiai mėgstamas skruzdėlių maistas – saldus, tačiau jos gali misti kitais vabzdžiais ir pan. Apsigyvenę darže ar sode juodosios skruzdėlės kenkia kultūriniams augalams: ėda vaisius ir uogas, perneša amarą nuo vieno augalo ant kito. Taip pat gali apsigyventi ne tik sode, tačiau įsikurti ir šiltnamyje, po trinkelėmis, pamatų plyšiuose ir, galiausiai, atkeliauti į gyvenamąsias patalpas, o ten pasislėpti plytelių plyšiuose, sienų ir grindų įtrūkimuose ir pan. Itin mėgstamas skruzdėlių maistas – kenkėjų pažeistos kambarinės gėlės. Maitinasi juodosios skruzdėlės ir įvairiais maisto, gėrimų likučiais, paliktais ant paviršių.
Faraoninė skruzdėlė (Monomorium pharaonis)
Kaip atrodo faraoninė skruzdėlė?
Faraoninė skruzdėlė yra labai maža, apie 2 mm ilgio. Motinėlė yra kiek didesnė – iki 5 mm. Faraoninės skruzdėlės išvaizda yra puikiai atpažįstama: darbininkių kūnas yra šviesiai rudos, geltonai rudos spalvos, galima sakyti, beveik permatomas. Faraoninių skruzdėlių patinai – juodi, su gelsvomis kojomis, o motinėlės – raudonos spalvos. Nuo sodo skruzdėlių faraoninės skruzdėlės skiriasi tiek spalva, tiek dydžiu, todėl atskirti šiuos namuose bėgiojančius kenkėjus turėtų nebūti sunku.
Faraoninės skruzdėlės biologija, gyvenimo trukmė
Kaip ir kitos skruzdėlės, faraoninės skruzdėlės turi keturias vystymosi stadijas – nuo kiaušinėlio iki suaugėlio, o vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugusios skruzdėlės trunka iki 45 dienų. Kolonijose gali būti daug motinėlių, kiekviename lizde – po dvi.
Faraoninių skruzdėlių gyvenimo trukmė yra daug trumpesnė, nei, pavyzdžiui, juodųjų skruzdėlių. Faraoninės skruzdėlės darbininkės gyvena vos iki 10 savaičių, o motinėlės – nuo 4 iki 12 mėnesių. Nepaisant to, dauginasi šios skruzdėlės greitai, todėl namuose pastebėjus pavienius vabzdžius, reikėtų kuo operatyviau juos naikinti. Per šešis mėnesius faraoninės skruzdėlės gali „užpulti“ visą daugiaaukštį pastatą.
Faraoninės skruzdėlės: įpročiai, elgesys ir mityba
Faraoninės skruzdėlės mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl mūsų klimato juostoje jos yra prisitaikusios gyventi pastatuose, ligoninėse, šilumos trasose ir pan. Turi gebėjimą greitai keliauti iš vienų patalpų į kitas, per plyšius sienose, vandens ar dujų vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros lizdus ir pan., todėl net ir daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės nuo šių vabzdžių nėra apsaugoti.
Faraoninės skruzdėlės įsikurti gali sienų ir grindų plyšiuose, tinko įtrūkimuose, plytelių tarpuose, po grindimis, už grindjuosčių, balduose ar už jų, šaldytuvuose, spintelėse ir kitose vietose, kur galėtų saugiai pasislėpti. Įsiveisia ne tik namuose, tačiau ir įstaigose, tokiose kaip ligoninės, slaugos namai ir pan. Tinkamiausios sąlygos – ten, kur šilta. Lizdai gali būti labai maži, įvairiose vietose, todėl sunkiai aptinkami.
Faraoninės skruzdėlės yra visaėdės, o ypač mėgsta baltymus ir cukrų. Maisto šaltiniu gali tapti žmonių maisto ir gėrimų likučiai, nesandariai laikomas maistas, augintinių maistas, mirę ir gyvi vabzdžiai. Maisto ieško ir į lizdą jį neša skruzdėlės darbininkės – bėgioja savo takais, pagal kuriuos galima bandyti atsekti, kur yra įsikūrusi faraoninių skruzdėlių motinėlė.
Argentinos skruzdėlė (Linepithema humile)
Kaip atrodo Argentinos skruzdėlė?
Argentinos (arba argentininės) skruzdėlės yra itin mažo dydžio, nuo 2,2 iki 2,8 mm. Motinėlės gali būti kiek didesnės – iki 6 mm. Argentinos skruzdėlės kūnas yra nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos.
Argentinos skruzdėlės biologija, gyvenimo trukmė
Argentinos skruzdėlės turi keturias vystymosi stadijas – pilną metamorfozę. Iš kiaušinėlių į suaugusias skruzdėles argentininės skruzdėlės išsivysto per maždaug 74 dienas. Ši skruzdėlių rūšis dauginasi lizdų viduje.
Argentinos skruzdėlės sukuria didžiules kolonijas. Dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių motinėlė gali palikti lizdą, kad įkurtų naujas kolonijas, tačiau nauji lizdai yra kuriami aplink pirmąjį ir lieka sujungti su skruzdėlių motinėlės senąja kolonija, o skruzdėlės darbininkės dirba abiejose. Todėl suvaldyti šių skruzdėlių invaziją gali būti itin sunku – tiek dėl to, kad jos dauginasi greitai, tiek dėl kuriamų didžiulių kolonijų.
Argentinos skruzdėlių darbininkių gyvenimo trukmė siekia iki 12 mėnesių, motinėlių – ilgesnė, šios gali gyventi kelerius metus. Patinėliai gyvena labai trumpai, dažniausiai žūsta po poravimosi.
Argentinos skruzdėlė: įpročiai, elgesys ir mityba
Argentinos skruzdėlės lengvai prisitaiko prie aplinkos ir savo lizdus gali kurti įvairiose vietose: dirvožemyje, po rąstais, šalia pastatų, šaligatvių; po akmenimis, lentomis, betono sienų plyšiuose ir t. t. Skruzdėlių lizdai dažnai būna plokšti, siekiantys iki 20 cm aukščio. Kolonijos, kaip ir minėta, yra milžiniškos, jose gali būti šimtai motinėlių.
Ryškus ženklas, rodantis, kad netoliese įsiveisė argentininės skruzdėlės – jų puikiai atpažįstami takai, esantys ant pastatų, medžių, į namus ir t. t., ypač šiltuoju metų laiku. Tai ilga skruzdėlių eilė, keliaujanti namo sienomis, žole ar net namų grindimis.
Argentinos skruzdėlės yra visaėdės. Labiausiai mėgsta saldų maistą, tačiau ėda ir kitus vabzdžius, maisto likučius – net mėsą, o taip pat augintinių maistą. Būtent maisto paieškos ir atveda argentinines skruzdes į žmonių kiemus ir namus.
Pievinė skruzdėlė (Tetramorium caespitum )
Pievinė skruzdėlė: išvaizda
Pievinės skruzdėlės – tikrai visiems matyta ir žinoma skruzdėlių rūšis, dažniausiai pastebima ant šaligatvių, lauke po akmenimis, grindiniu. Jas galima vadinti skruzdėlėmis „miestietėmis“, kadangi mėgsta aplinką, kurioje mažai augalijos.
Pievinė skruzdėlė gali būti nuo šviesiai rudos, raudonai rudos iki juodos spalvos, apie 2,5–4 mm ilgio. Motinėlės – daug didesnės, gali siekti ir 8 mm.
Pievinės skruzdėlės biologija, gyvenimo trukmė
Pievinė skruzdėlė vystosi nuo kiaušinėlio iki suaugusios skruzdėlės – jai būdinga pilna metamorfozė. Vystymasis užtrunka nuo 36 iki 63 parų. Aktyviausios skruzdėlės – birželio ir liepos mėnesiais, tačiau jų pamatyti galima ir pavasarį, ir šiltą rudenį.
Kolonijos – didelės. Jose gali būti keli tūkstančiai skruzdėlių darbininkių, o kartais šis skaičius siekia net 10 000. Kolonijoje dažniausiai yra viena motinėlė, tačiau kai kuriais atvejais gali būti kelios.
Pievinės skruzdėlės darbininkės dažniausiai gyvena apie metus, motinėlės – daug ilgiau, jų gyvenimo trukmė gali siekti net keliolika metų, jei sąlygos yra labai palankios.
Pievinė skruzdėlė: įpročiai, elgesys, mityba
Pievinės skruzdėlės – kitų vabzdžių ir gyvūnų atžvilgiu gana agresyvi skruzdėlių rūšis, aktyviai sauganti savo lizdus, kurie gali užimti nuo 1,2 iki 4,8 kv. m ir būti 45–90 cm gylyje. Pievinių skruzdėlių lizdus galima atpažinti iš nedidelių, kraterio formos smėlio ar žemių kauburių. Pievinės skruzdėlės nejuda greitai, todėl jas gana lengva pastebėti, dažniausiai – netoliese lizdų. Įkąsti ar įgnybti pievinės skruzdėlės darbininkės gali ir žmogui, jei šis kels joms pavojų.
Tai ne greitai judantys vabzdžiai, todėl dažnai pastebimi netoliese savo lizdų.
Pievinės skruzdėlės yra visaėdės: maitinasi, kaip ir kitos skruzdėlių rūšys, amarų išskirtu lipčiumi, gyvais ir negyvais vabzdžiais, žmonių ir augintinių maistu, sėklomis, riebalais ir t. t. Maisto paieškos pievines skruzdėles atveda į žmonių namus; pasižymėję takus, jos grįžta vėl ir vėl. Suradę palankias sąlygas, skruzdėlės gali įsikurti sienose, grindyse, vamzdžiuose ir pan.
Pievinės skruzdėlės – nemaloni problema namuose, kadangi, patekę į patalpas, užteršia jas ir sukelia riziką žmonių sveikatai, ant savo kojelių pernešdamos įvairius mikroorganizmus, bakterijas.
