Uodai

Uodai yra gerai žinomi dėl įkandimų ir platimų ligų. Uodų išvaizda, buveinė ir įpročiai skiriasi, priklausomai nuo uodo rūšies. Uodai turi lieknus kūnus, ilgomis kojomis. Nors jų dydis skiriasi pagal rūšis, dauguma uodų yra mažesni nei 15 mm ilgio ir sveria mažiau nei 2,5 mg. Nors uodai atrodo trapūs, jie yra ypač atkaklūs vabzdžiai. Patelės, siekdamos pasimaitinti, gali įkasti įvairių rūšių gyvūnams. Pateles ir patinus galima atkirti pagal mitybos įpročius, dydi ir išvaizdą. Patinai maitinasi žiedų nektaru, tuo tarpu patelės, kad padėtų kiaušinėlius, maitinasi krauju. Besiporuojančių uodų patinų ir patelių būriai yra dažnas vaizdas šiltose, drėgnose vietose. Kenkėjai gali daugintis bet kuriame stovinčio vandens telkinyje: ežere, tvenkinyje, lietaus baloje, griovyje, pelkėje ir t.t. 

Paprastasis uodas

Maliarinis uodas

Išvaizda
Maliarinis uodas yra vienas iš maždaug 41 uodų genčių, kurios egzistuoja visame pasaulyje. Vienintelė vieta pasaulyje, kuriame nėra šių uodų, yra Antarktida.
Maliarinio uodo spalva yra tamsiai pilka ar ruda. Vabzdys turi ilgą ir ploną kūną, kurio dydis yra 6-14 mm. Turi siaurus permatomus sparnelius. Kūnas susideda iš nedidelių segmentų, ant nugaros aiškiai matomų tamsių dryžių.
Maliarinis uodas išsiskiria iš kitų rūšių uodų, tuo, kad tupi pasvirę 45 laipsnių kampu, kai tuo tarpu kitų rūšių uodai tupi lygiagrečiai.

Dauginimas
Patelės, ypač apvaisintos, žiemą išgyvena miego režimo būsenoje, o tai reiškia, kad veisimosi ciklas gali tęstis visus metus. Kiaušiniai gali atlaikyti šaltą temperatūrą; tačiau užšalimas dažniausiai juos žudo.
Maliariniai uodai išgyvena keturis skirtingus vystymosi etapus: kiaušinių, lervų ir lėliukių etapai vyksta vandenyje, o suaugusiųjų - gali skristi ir judėti į kitas vietas.
Vieną kartą pasimaitinusi patelė padeda nuo 50-200 kiaušinėlių ant vandens paviršiaus. Skirtingai nuo kitų uodų rūšių, kurios kiaušinius deda į grupes ir kurios yra "suklijuotos" (kiaušinių plaustai), maliarinių uodų patelės kiaušinėlius deda atskirai.
 Išsiritusios lervos plaukioja lygiagrečiai vandens paviršiumi. Kitų rūšių uodų lervos plaukioja statmenai vandens paviršiumi. Lervos stadijoje uodas maitinasi dumblais, vandens mikroorganizmais, bakterijomis. Prieš virsdama lėliuke, lerva keletą kartų aktyviai maitinasi. 

Elgesys ir mityba 
Uodų patinai turi skirtingą kandiklio struktūrą todėl maitinasi augalų nektaru. Patelės taip pat maitinasi nektaru, tačiau dėl dauginimosi minta krauju. Saugiai peržiemojusios, patelės pasidaro aktyvios ieškodamos maisto, t.y kraujo. Pasimaitinusios pasišalina į ramesnes vietas, kur padeda kiaušinėlius. Patelės padeda kiaušinius, prie kurių yra pritvirtintos mažos pūslės , kurios kiaušiniams leidžia plūduriuoti vandenyje. 

Įpročiai 
Suaugę uodai geba pernešti maliariją. Kaip ir visi uodai maliariniai uodai veisiasi grioviuose, tvenkiniuose, pelkėse, grioviuose ir balose. Uodų populiacija ypač suaktyvėja, kur yra specialiai drėkinami laukai. Uodai veisiasi lėtai judančiuose upeliuose ir laikinuose baseinuose, pirmenybę teikdami švariam, iš dalies tamsesniam vandeniui.  Jie taip pat deda kiaušinius į laikinas surinkto lietaus vandens talpyklas.
Šiltuoju metų laiku uodai tampa didele problema, kai žmonės daugiau praleidžia laiko lauke. Uodas norėdamas pasimaitinti agresyviai puola žmogų, jo įkandimas yra skaudus

Prevencija ir kontrolė
Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose subtropiniuose regionuose. Daugiausia susirgimų registruojama Afrikos žemyne. Lietuvoje nuo 1964 metų registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai. Grįžus iš kelionės po endemines šalis ir pasijutus blogai ar sukarščiavus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, ir informuoti apie buvusią kelionę.